4 mechanizmai: kaip kalėdinis vakarėlis veikia darbo mikroklimatą?

Darbo mikroklimatas — tai ne vien nuotaika per pietų pertrauką. Visuotinė lietuvių enciklopedija psichologinį klimatą aprašo kaip palyginti pastovią psichoemocinę būseną, kuri susiformuoja žmonėms dirbant ir bendraujant. Todėl natūralu klausti, ar vienas vakarėlis metų gale gali ką nors pakeisti. Šiame tekste — keturi mechanizmai, kuriais jis galėtų veikti, ir tai, ką apie juos sako tyrimai.

Ar kalėdinis vakarėlis gali pagerinti darbo mikroklimatą?

Gali, bet ne savaime. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnyje nurodoma, kad klimatą veikia daug veiksnių, tarp jų vadovų elgesys ir organizacijos dydis, todėl vienas vakaras jo neperrašo. Peržiūrėti tyrimai susieja bendrus ritualus, bendrą valgymą ir neformalų bendravimą su artimesniais santykiais, bet nenagrinėja kalėdinio vakarėlio tiesiogiai. Realistiška išvada: gerai suplanuota šventė gali sustiprinti kelias klimato dalis, o prastai suplanuota — jas ir pabloginti.

Svarbiausia trumpai

• Enciklopedija psichologinį klimatą apibūdina kaip palyginti pastovią psichoemocinę būseną, todėl vienas renginys jos neperrašo.

• Cituojami tyrimai susieja ritualus, bendrą valgymą, neformalų bendravimą ir pripažinimą su artimesniais santykiais ar geresne savijauta.

• Tai ryšiai, o ne įrodytos priežastys: kalėdinio vakarėlio poveikio mikroklimatui šie tyrimai tiesiogiai neišmatavo.

• Ta pati šventė vieniems gali padėti, o kitiems pakenkti, jei ji atrodo privaloma ar netinkama.

Kokie yra keturi mechanizmai?

Šaltiniai: Hobson ir kt., Personality and Social Psychology Review, 2018; Dunbar, Adaptive Human Behavior and Physiology, 2017; Ohio State naujienos, 2013; Gallup apie pripažinimą.

Kodėl šių mechanizmų nauda nėra garantuota?

Pirma, tyrimai matuoja ryšius, o ne priežastis: žmonės, kurie dažniau valgo kartu ar lankosi renginiuose, gali skirtis ir kitais dalykais. Antra, ritualų ir bendro valgymo tyrimai nebuvo atlikti darbo kolektyvuose. Trečia, tas pats renginys skirtingiems žmonėms veikia skirtingai: Dumas siūlo patikrinti, ar renginys neatrodo privalomas ir ar visi jaučiasi įtraukti. Enciklopedijoje klimato kriterijai apima, pavyzdžiui, šilumą ir palaikymą, konfliktus ir toleranciją bei tapatinimąsi su organizacija. Mūsų išvada, o ne šaltinio teiginys: vakarėlis labiausiai gali paveikti būtent šiuos kriterijus, o ne atlygį ar darbo planavimą.

Ko šis tekstas neapima?

Nenurodome, kiek procentų pagerės mikroklimatas po šventės: tokio skaičiaus cituojamuose šaltiniuose nėra. Taip pat neaptariame atskirų švenčių formatų, apie juos rašėme straipsnyje „5 formatai kalėdiniam vakarėliui: kuris tiks jūsų komandai?" Nenagrinėjame ir mokesčių (apie GPM rašėme straipsnyje „3 taisyklės: ar darbuotojų šventė yra apmokestinama GPM?") ir šventės rezultatų matavimo (apie rodiklius — straipsnyje „3 rodikliai, kaip išmatuoti, ar darbuotojų renginys pasiteisino").

Kaip į tai žiūrime mes?

Mes, „Emocijos vertos istorijos", esame renginių organizatoriai, o ne organizacijų psichologai ar tyrėjai, todėl šiame tekste atpasakojame viešus tyrimus ir aiškiai skiriame, kas yra šaltinio rezultatas, o kas — mūsų išvada. Kaip organizatoriai, pavykusio renginio ženklu laikome emocijas ir klientų refleksijas po renginio, o įmonių pasitikėjimą metai iš metų — geriausiu įvertinimu.

Koks turėtų būti kitas žingsnis?

Prieš planuodami šventę užsirašykite, kurią mikroklimato dalį norite paveikti, pavyzdžiui, ryšį tarp skyrių ar naujokų įsiliejimą, ir tik tada rinkitės formatą. Daugiau tekstų rasite Aurimo Cibulsko PUB-lish profilyje.

Viršelio nuotrauka: freestocks, Unsplash (Unsplash licencija).