Evelinos užrašai #3

Ar tikrai žinome, ko norime iš savo namų?

Kartais pagalvoju, kiek daug daiktų mūsų namuose atsiranda vien todėl, kad vieną dieną juos pamatėme.

Pinterest.
Instagram.
Žurnale.
Pas draugus.

Staiga atrodo – man irgi reikia tokio.

O po kelių mėnesių tas pats daiktas jau nebeatrodo toks įdomus.

Dirbdama interjero pasaulyje matau labai daug tendencijų. Matau, kas populiaru šiandien, kokios spalvos ateina, kokie baldai tampa geidžiami ir kokios detalės užplūsta socialinius tinklus.

Ir galbūt būtent dėl to šiandien į tendencijas žiūriu šiek tiek kitaip.

Man gražūs namai nėra tie, kuriuose kiekvienas daiktas atspindi tai, kas šiuo metu madinga.

Man gražūs namai yra tie, kuriuose daiktai turi priežastį būti.

Trendinis namas nebūtinai yra mūsų namas

Man atrodo, kad šiandien gyvename labai greitame interjero pasaulyje.

Tendencijos keičiasi taip greitai, kad kartais net nespėjame suprasti, ar mums iš tikrųjų kažkas patinka, ar tiesiog per daug kartų tai pamatėme.

Pigus daiktas gali labai greitai padaryti interjerą trendinį.

Ir tame nėra nieko blogo, jeigu tai yra sąmoningas pasirinkimas.

Tačiau problema prasideda tada, kai perkame vis daugiau trumpalaikių daiktų vien tam, kad mūsų namai atrodytų „kaip dabar“.

Po metų tendencija pasikeičia.

Daiktas nebedžiugina.

Mes jį išmetame arba parduodame ir perkame kitą.

Ir vėl iš naujo.

Man tai atrodo ne tik neekonomiška, bet ir neekologiška.

Todėl šiandien savo namams dažniau renkuosi mažiau, bet kokybiškiau.

Kodėl renkuosi brangesnius daiktus?

Taip, savo namuose dažnai renkuosi brangesnius baldus ir interjero elementus.

Bet čia noriu labai aiškiai pasakyti vieną dalyką:

brangesnis ne visada reiškia geresnis.

Aš nemėgstu pirkti daikto vien todėl, kad jis brangus.

Man svarbi kokybė, medžiagos, dizainas, funkcionalumas ir tai, kiek laiko daiktas galės būti mūsų gyvenimo dalimi.

Todėl jeigu šiandien neturiu galimybės nusipirkti to, ko iš tikrųjų noriu – aš palaukiu.

Man daug priimtiniau kurį laiką gyventi su tuščia vieta nei nupirkti daiktą tik tam, kad ta vieta nebūtų tuščia.

Namų nebūtina užpildyti iš karto.

Nauji namai – ir vėl labai sąmoningi pasirinkimai

Keičiant savo namus dar kartą pastebėjau, kad mano požiūris į daiktus nelabai pasikeitė.

Tiesiog namai pasikeitė.

Valgomajame pasirinkau kitokį stalą nei turėjome anksčiau.

Šį kartą labai aiškiai žinojau, ko noriu – maksimalios kokybės.

Todėl pasirinkau Cattelan Italia.

Ne todėl, kad reikėjo būtinai turėti itališką stalą.

Tiesiog ieškojau tokio baldo, kurio kokybe būčiau visiškai patenkinta ir kuris mūsų namuose galėtų būti ilgam.

Man patinka keisti daiktus tada, kai jie nebetinka mūsų gyvenimui.

Bet nenoriu jų keisti todėl, kad po kelių metų jie pasirodė nekokybiški ar tiesiog greitai atsibodo.

O šviestuvas atsirado visai kitaip

Kartais interjere būna ir tokių pirkinių, kurių visiškai neplanavai.

Šį šviestuvą pamačiau Milano parodoje.

Ir tiesiog įsimylėjau.

Tą akimirką dar visiškai nežinojau, kur jis bus mūsų namuose.

Bet pasakiau sau:

„Aš jį užsisakysiu. Namus, kuriuose jis tikrai tiks, dar surasiu.“

:)

Ir, kaip kartais nutinka gyvenime, viskas susidėliojo daug geriau, nei galėjau suplanuoti.

Naujieji mūsų namai turi 5 metrų aukščio lubas.

Staiga tas šviestuvas, kurį užsisakiau dar neturėdama jam vietos, turėjo savo vietą.

Man ši istorija labai patinka, nes ji primena, kad ne viską interjere galima suplanuoti iki paskutinio centimetro.

Kartais reikia tiesiog pamatyti daiktą, kuris tau labai patinka, ir palikti jam vietos savo gyvenime.

Miegamajame pasirinkau Ditre Italia

Miegamajame taip pat norėjosi ne tiesiog gražios lovos.

Norėjosi baldo, kuris būtų kokybiškas, patogus ir turėtų tą dizaino pojūtį, kuris man svarbus.

Todėl pasirinkau Ditre Italia.

Man patinka, kai baldas nėra tik gražus objektas kambaryje.

Jis turi būti naudojamas.

Jį turi būti malonu liesti.

Malonu matyti.

Ir po kelių metų jis vis dar turi atrodyti kaip sąmoningas pasirinkimas, o ne trumpalaikė mada.

Su vaiko baldais mąstau dar kitaip

Kai atsirado vaikas, dar labiau pradėjau galvoti apie tai, kiek trumpai kartais naudojame daiktus.

Vaikas auga neįtikėtinai greitai.

Ir jeigu kiekvienam augimo etapui perkame vis kitą baldą, labai greitai namuose atsiranda daugybė daiktų, kurie buvo naudojami labai trumpai.

Todėl pasirinkome Leander.

Man labai patinka jų filosofija – baldai gali keistis kartu su vaiku.

Pavyzdžiui, vaiko lova gali būti pritaikoma skirtingiems augimo etapams ir naudojama iki maždaug 7 metų.

Man tai atrodo labai protingas dizainas.

Ne:

„Išaugo – perkame naują.“

O:

„Pasikeitė poreikis – pakeičiame tai, ką jau turime.“

Ir man atrodo, kad būtent čia slypi daug daugiau tvarumo.

Medžiagos, prie kurių vis grįžtu

Savo namuose labai mėgstu derinti akmenį, natūralų medį ir kokybiškus audinius, kurių sudėtyje yra natūralių pluoštų.

Man patinka medžiagos, kurios nėra tobulai sterilios.

Medis gali turėti savo tekstūrą.

Akmuo – savo raštą.

Audinys – natūralų kritimą.

Tokie paviršiai man atrodo gyvi.

Ir galbūt būtent todėl mano interjere mažiau atsiranda trumpalaikių ryškių tendencijų, o daugiau medžiagų, kurios gali gražiai senti kartu su namais.

Ar tai reiškia, kad mano namuose nėra trendų?

Žinoma, yra.

Aš juk dirbu interjero pasaulyje.

Matau gražius dalykus ir tikrai kartais užsinoriu kažko naujo.

Tik šiandien dažniau savęs paklausiu:

Ar man tai patiks po penkerių metų?

Ir dar vienas klausimas:

Ar aš to noriu todėl, kad man iš tikrųjų gražu, ar todėl, kad jau dešimtą kartą tai matau Instagram?

Kartais atsakymas būna labai aiškus.

O kartais nusprendžiu palaukti.

Man nereikia turėti visko dabar

Galbūt tai yra svarbiausia mano mintis.

Jeigu šiandien neturite galimybės susikurti tokių namų, kokių norite – palaukite.

Nereikia užpildyti kiekvienos tuščios vietos.

Nereikia pirkti pigesnės alternatyvos vien todėl, kad dabar jau norisi turėti.

Nereikia skubėti.

Namai nėra projektas, kurį būtina užbaigti per tris mėnesius.

Jie gali būti kuriami metų metus.

Keistis.

Augti kartu su jumis.

Ir galbūt po penkerių metų jūs norėsite visai kitokio fotelio, kitokios spalvos ar kitokio stalo.

Ir tai visiškai normalu.

Tačiau jeigu daiktą renkatės gerai apgalvoję, tikimybė, kad jis taps trumpalaike mada, gerokai mažesnė.

Galbūt mano tikslas niekada nebuvo sukurti madingiausių namų

Šiandien gražūs namai man nėra tie, kuriuose daugiausia daiktų.

Gražūs namai yra tie, kuriuose jauti, kodėl kiekvienas daiktas ten yra.

Kur gali būti tuščia siena.

Kur gali kurį laiką nebūti to tobulo fotelio.

Kur stalas pasirenkamas ne vienai Instagram nuotraukai.

Kur lova auga kartu su vaiku.

Kur šviestuvas gali būti užsakytas dar net nežinant, kur jis stovės.

Kur natūralus medis gali turėti savo netobulumų.

Ir kur nereikia visko turėti iš karto.

Galbūt mano tikslas niekada nebuvo sukurti madingiausių namų.

Noriu sukurti tokius, į kuriuos po dešimties metų vis dar norėsiu grįžti.

Ir jeigu tam reikia palaukti, sutaupyti ar kurį laiką gyventi su tuščia vieta – aš tikrai galiu palaukti. 🤍