Bordo lūpos antradienį. Kodėl gi ne

Ilgai tamsius lūpų dažus laikiau „progai“. Gimtadieniui, teatrui, Naujiesiems metams. Visą kitą laiką jie gulėdavo stalčiuje.

Šį rudenį nusprendžiau, kad proga yra pats lapkritis.

Kodėl būtent dabar

Kai penktą valandą jau tamsu, veidas atrodo pilkas ir pavargęs. Viena ryški detalė tada padaro daugiau nei visas makiažas. Bordo, vyšnia, rudai raudona. Užtenka lūpų, visa kita gali likti beveik nieko.

Kaip nešioju kasdien

1. Ne tiesiai iš tūbelės. Užtepu pirštu ir patapšnoju. Gaunasi minkštas, lyg „suvalgytas“ atspalvis, ne vakarinis.
2. Akys ramios. Tušas, truputis antakių gelio. Ir tiek.
3. Balzamas prieš tai. Šaltyje lūpos sausėja, o tamsi spalva parodo kiekvieną įtrūkimą.
4. Pieštukas rankinėje. Ne kontūrui, o kad po kavos galėčiau pataisyti.

Kai noriu šilčiau, vis dar grįžtu prie Chili. Kai šalčiau, ieškau kažko su vyšnios atspalviu.

Ką pastebėjau

Tamsios lūpos keičia nuotaiką labiau, nei tikėjausi. Pilką antradienio rytą tai labai daug.

Lauke pilka, o veidrodyje bent viena spalva. Man to pakanka. 💄