Kodėl vadovo vienatvė tampa brangiausia augančio verslo kaina?

Kai kalbama apie verslo savininko problemas, dažniausiai išvardijami pinigai, klientai arba darbuotojai. Bet yra viena problema, apie kurią beveik niekas nekalba garsiai. Vienatvė. Ne ta, kurią jauti sėdėdamas vienas biure vėlai vakare. Kita — kai aplink daug žmonių, susitikimai keičia vienas kitą, telefonas nenutyla, o nėra nė vieno, su kuriuo galėtum iki galo atvirai pasikalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta tavo versle.

Tai nėra vien savijautos klausimas. Harvard Business Review duomenimis, maždaug pusė vadovų pripažįsta jaučiantys vienatvę savo vaidmenyje, o iš jų 61 % mano, kad tai tiesiogiai kenkia jų darbo rezultatams. Vadinasi, kalbame ne apie asmeninį diskomfortą, o apie verslo riziką.

Kuo daugiau žmonių aplink, tuo mažiau pokalbių

Verslo pradžioje viskas paprasčiau. Sprendimų mažiau, komanda maža, dažnai viską kuri kartu su partneriu ar keliais žmonėmis, o apie problemas kalbate kasdien, tarp kitko, tarp dviejų skambučių.

Augant verslui situacija apsiverčia. Atsiranda daugiau darbuotojų, vadovų, klientų, partnerių, atsakomybių. Paradoksas tas, kad kuo daugiau žmonių atsiranda aplink, tuo mažiau lieka tų, su kuriais gali kalbėtis visiškai atvirai. Kiekvienas pokalbis turi savo ribas. Su komanda negali dalintis visomis abejonėmis, nes vadovas turi kurti stabilumo jausmą. Su finansų vadovu kalbi apie skaičius, su pardavimų — apie augimą, su operacijų — apie procesus. Nė vienas jų nemato viso paveikslo taip, kaip jį matai tu.

Kai niekas nebedrįsta prieštarauti

Kuo didesnis verslas, tuo mažiau lieka žmonių, kurie gali nuoširdžiai pasakyti, kad su tavimi nesutinka. Iš pradžių tai atrodo patogu: mažiau ginčų, greitesni sprendimai, švaresni susitikimai.

Ilgainiui tai tampa pavojinga, nes pradedi girdėti ne tai, ką tau reikia išgirsti, o tai, ką žmonės drįsta pasakyti. Tipinė situacija: susitikime visi linksi galvomis, projektas startuoja, o po kelių mėnesių paaiškėja, kad beveik visi komandoje nuo pat pradžių matė rizikas. Tik niekas jų garsiai neįvardijo — vieni nenorėjo prieštarauti, kiti manė, kad vadovas jau apsisprendė.

Atvirumas neatsiranda vien nuo kvietimo kalbėti. Jis atsiranda tada, kai žmonės mato, kad kita nuomonė nėra baudžiama. Bet net ir tada lieka sprendimų, kurių komanda tiesiog negali priimti kartu su tavimi: ar parduoti įmonę, ar priimti investuotoją, ar keisti verslo kryptį. Tai sprendimai, kurie galiausiai gula ant vieno žmogaus pečių, ir kuo jie svarbesni, tuo sunkiau juos aptarti organizacijos viduje.

3 požymiai, kad sprendimus jau priimi vienatvėje

Vienatvė versle retai ateina kaip aiškus jausmas. Dažniau ji pasirodo kaip kasdieniai signalai, kuriuos lengva praleisti:

1. Svarbiausius sprendimus apgalvoji naktį arba automobilyje. Ne susitikime, ne pokalbyje — o vienas su savimi, nes nėra kur to aptarti.

2. Paskutinį kartą kas nors atvirai nesutiko su tavimi labai seniai. Jei nepameni, kada komandoje kilo tikras ginčas dėl krypties, greičiausiai jo ir nebuvo.

3. Atsakymų ieškai knygose ir tinklalaidėse, o ne pokalbiuose. Skaitai daug, klausai daug, bet nė vienas jų autorius nėra tavo situacijoje ir nemato tavo skaičių.

Jei atpažinai bent du iš trijų, tai dar nėra problema. Tai ženklas, kad verslas peraugo etapą, kuriame viską buvo galima apgalvoti vienam.

Ką iš tikrųjų daro stipriausi savininkai

Stipriausi verslo savininkai beveik niekada nepriima svarbiausių sprendimų visiškai vieni. Tai nereiškia, kad kažkas nusprendžia už juos — galutinė atsakomybė lieka jų rankose. Bet prieš priimdami sprendimą jie susiranda žmogų, kuris padeda geriau mąstyti: ne pritarti, o užduoti nepatogius klausimus, parodyti kitą kampą, patikrinti prielaidas.

Didžiausia vertė čia slypi ne patarime ir ne atsakyme, o pačiame pokalbyje. Labai dažnai sprendimas jau yra vadovo galvoje — jam tiesiog reikia aplinkos, kurioje jį galėtų ramiai išgryninti. Tai artimai susiję su tuo, kodėl vis sunkiau priimti sprendimus, nors patirties tik daugėja: brandus vadovas ieško nebe atsakymų, o geresnių klausimų.

Ateina etapas, kai didžiausia stiprybė — gebėjimas viską išspręsti pačiam — tampa didžiausiu apribojimu. Ne todėl, kad vadovas nebepajėgus, o todėl, kad verslas tapo per sudėtingas vienam žmogui viską aprėpti. Viena didžiausių brandaus vadovo savybių yra ne gebėjimas viską išspręsti vienam, o gebėjimas pripažinti, kad svarbiausių sprendimų nereikia apgalvoti vienam. Tai nėra silpnumo ženklas. Tai atsakomybės ženklas.

Jeigu šiandien jauti, kad aplink daug žmonių, bet vis mažiau tokių, su kuriais gali atvirai pasikalbėti apie savo verslą — žinok, kad tai natūrali augančio verslo kaina. Svarbu tik nepriimti svarbiausių sprendimų vienatvėje.

Jei atpažinai save šiame straipsnyje, parašyk. Tai nebūtinai klasikinės verslo konsultacijos su paruoštu atsakymu — kartais didžiausia pokalbio vertė yra galimybė pagaliau garsiai išsakyti klausimus, kuriuos iki šiol nešiojaisi vienas.