Iš arti.

Man labai patinka oras, kuris nepatinka didžiąjai daugumai žmonių.

Kodėl?

Nes fotosesijoms VISI laukia tobulo oro, saulės, auksinių saulėlydžių, ramių ir be menkiausio vėjelio vakarų…BET!! Turiu nuliūdinti…Vistik pačios įdomiausios ir emociškai stipriausios fotosesijos įvyksta tada…kai ne komfortas. Kai siaučia smėlio audra, kai vėjas taršo plaukus…kai debesys grėsmingai gąsdina gausiu lietumi, kai viskas skendi rūke. Tada gimsta kadrai, kurie kažkaip stipriau “kabina”…Ir dažnai tenka išgirsti: “Bet ta fotosesija…norėčiau tokios”. Bet taip retai tuo “blogu” oru sulaukiu žinutės: “Noriu nuotraukų dabar!!” O taip nudžiugčiau!! Taip laukiu tokių pat sielų, mėgstančių vėją, lietų, debesis, pašėlusią jūrą ir rūke skendinčias pievas ir miškus…

🤍