Pirmame projekto susitikime visada užduodu vieną klausimą. Kartais jis nuskamba nepatogiai.
„Kas pas jus priims galutinį sprendimą?“
Ne kas atsakingas už projektą. Ne kas ateina į susitikimus. O kas pasakys „taip, tvirtinam“, kai reikės rinktis.
Anksčiau to neklausdavau. Atrodė savaime aišku. Kalbiesi su vadove, ji viską supranta, darbas juda.
O paskui, kai viskas jau beveik baigta, atsiranda žmogus, kurio niekas nebuvo matęs. Direktorius, partneris, valdybos narys. Ir jis turi savo nuomonę apie viską.
Tada prasideda ratai. Pakeitimai. Nauji terminai. Nauja kaina.
Dabar šį klausimą užduodu pradžioje. Ir paprašau, kad tas žmogus bent kartą prisijungtų. Net jei penkiolikai minučių.
Su mažomis komandomis čia lengviau. Dažniausiai sprendimą priimantis žmogus sėdi prie to paties stalo.
Su didelėmis įmonėmis tai beveik visada atskiras darbas. Ir jį verta padaryti pirmą savaitę, ne paskutinę.
O jūs to klausiate iš karto, ar irgi išmokot per klaidas?
Written by
Follow Ligita to see new posts in your feed, on your phone or by email.
More from
Ligita Karčiauskienė →Klientui „nežinau“ kartais yra geriausias atsakymas
Ilgai bijojau pasakyti klientui „nežinau“. Atrodė, kad tai silpnumas. Kad iš manęs tikimasi atsakymo čia ir dabar, o jei jo neturiu, vadinasi, nesu savo vietoje…
Po susitikimo laimi ne tas, kuris gražiausiai kalbėjo
Po susitikimo laimi ne tas, kuris gražiausiai kalbėjo. Laimi tas, kuris pirmas atsiunčia trumpą laišką. Ne prezentaciją. Ne „ačiū už malonų pokalbį“. O kelias eilutes: ką sutarėme, kas ką daro…
Klientas sako „pagalvosiu“. Ir dažniausiai tai ne apie kainą.
Klientas sako „pagalvosiu“. Ir dažniausiai tai ne apie kainą. Per tuos metus su pardavimais išmokau vieną dalyką: „pagalvosiu“ retai reiškia, kad žmogus tikrai eis galvoti. Dažniau tai reiškia, kad ka…