Ar interjeras turi atspindėti žmogų?
Dažnai sakoma, kad namų interjeras turėtų atspindėti juose gyvenantį žmogų. Su tuo sutinku, tačiau ne visai tiesiogine prasme.
Man artimesnė mintis, kad interjeras turėtų atspindėti ne tiek žmogaus pomėgius, kiek jo gyvenimo būdą ir tai, kaip jis nori jaustis savo namuose.
Pomėgiai nebūtinai turi tapti interjero tema
Aš labai mėgstu Paryžių. Tačiau savo namuose tikrai nenorėčiau tapetų su Eifelio bokštu. Mane kur kas labiau traukia tam tikras jausmas – jaukių kavinių atmosfera, šviesa, seni interjerai, natūralumas. Taip pat labai mėgstu Lotynų Amerikos šokius, bet tai nereiškia, kad šis pomėgis turi būti tiesiogiai matomas mano interjere.
Man atrodo, kad toks tiesioginis žmogaus pomėgių perkėlimas į namų aplinką dažnai nėra būtinas. Mes esame kur kas sudėtingesni nei miestai, kuriuos mėgstame, muzika, kurios klausomės, ar veiklos, kuriomis užsiimame.
Interjeras gali pasakoti apie žmogų daug subtiliau.
Svarbiau – kaip žmogus nori gyventi
Kuriant interjerą man daug įdomiau suprasti, kaip žmogus jaučiasi skirtingose erdvėse.
Ar namuose jam reikia ramybės ir tylos? O gal priešingai – gyvybės, spalvų ir žmonių aplink?
Ar jis mėgsta erdvę ir daug oro, ar geriau jaučiasi jaukiame, tarsi apgaubiančiame interjere?
Ar namai jam yra vieta, kur dažnai renkasi draugai ir šeima? O gal tai pirmiausia asmeninė erdvė, kurioje norisi atsitraukti nuo išorinio pasaulio?
Net toks paprastas žodis kaip „jauku“ kiekvienam reiškia visai ką kita.
Vienam tai šiltas vakarinis apšvietimas, minkšti audiniai ir gilios spalvos. Kitam – šviesi erdvė, mažai daiktų ir daug natūralios šviesos.
Būtent čia, mano nuomone, ir prasideda tikrasis individualumas.
Ne viską galima išsakyti žodžiais
Žmogus ne visada gali tiksliai paaiškinti, kokio interjero nori.
Kartais jis sako: „man patinka žalia spalva“, „mėgstu Italiją“ arba „norėčiau modernaus klasikinio interjero“. Tai svarbi informacija, tačiau ji dar nepasako, kokiuose namuose žmogus iš tiesų jausis gerai.
Todėl kuriant interjerą svarbu ne tik klausytis, bet ir bandyti suprasti, kas slypi už šių žodžių.
Galbūt žmogui patinka ne pati Italija kaip interjero tema, o jos natūralios medžiagos, saulės išblukintos spalvos, senų ir naujų daiktų deriniai ar tam tikras gyvenimo lengvumas.
Tuomet nereikia kurti „itališko interjero“. Galima sukurti namus, kuriuose atsiras būtent tas jausmas.
Interjeras neturi visko apie mus papasakoti
Man gražūs namai, kuriuose žmogaus asmenybė jaučiama, tačiau nėra demonstruojama.
Ji gali atsiskleisti per spalvas, šviesą, meno kūrinius, medžiagas, daiktus, kurie turi savo istoriją, ir net per tai, kiek erdvėje palikta tuštumos.
Todėl nemanau, kad geras interjeras turi tiesiogiai pasakoti, kuo žmogus domisi ar ką mėgsta.
Man daug svarbiau, kad jis būtų sukurtas pagal žmogų – jo gyvenimo ritmą, poreikius ir jo asmeninį jaukumo jausmą.
Tuomet interjeras iš tiesų tampa individualus. Ne todėl, kad jame galima perskaityti žmogaus pomėgių sąrašą, o todėl, kad būtent tam žmogui tuose namuose tiesiog gera gyventi.
Julija Piekienė
Interjero dizainerė
1reading now
Get an email when Julija publishes
