2025 m. Europos NT rinka - vieno kintamojo istorija: kreditas atpigo, ir atsivėrę pinigai grįžo į struktūriškai per mažo pasiūlymo rinką. Lyderiauja Rytų ir Pietų Europa.
Vengrija užfiksavo didžiausią metinį augimą - 21,2 %, eurozonoje stipriai kilo Portugalija (18,9 %) ir Kroatija (16,1 %), o Ispanija — 12,9 %. 
Antrų namų pirkėjai, pensininkai ir užsienio investuotojai, sutelkti pajūrio ir miestų rinkose kelia NT kainas Italijoje, Portugalijoje bei Ispanijoje.  Pigus kreditas šį srautą tik sustiprina.
Italija - ta dalis, į kurią labiausiai verta žiūrėti (be tuščių kaimų 1€ namų). Kainos 2025 m. kilo +3,2 %, bet sandorių skaičius krito −9,8 %.  Tas atotrūkis ir yra signalas: kainas kelia trūkumas, ne apimčių bumas. Savininkai veikiau nuima skelbimus, nei mažina kainą, o vidutinė nuolaida nuo prašomos kainos krito nuo 10 % iki 7,8 %  — „paslėptas“ pasiūlymas kuria trūkumo iliuziją ir realų trūkumą vienu metu.
Variklis - Milanas. Čia kainos +6,29 % per metus, po jo Roma (+5,00 %) ir Turinas (+3,55 %).  Priežastis konkreti: Milano-Cortina 2026 žiemos olimpiada trauke milžiniškas infrastruktūros investicijas, o miestas pritraukia apie 27 % visos Italijos investicijų.  Bet struktūriškai svarbiausias - fiskalinis magnetas: 2026 m. atnaujinus fiksuotą mokestį iki 300 000 € per metus naujiems rezidentams, Italija tapo pirmu pasirinkimu turtingiems pirkėjams.  Iš čia ultra-prime srautas: Komo ežere ribotas pasiūlymas nuolat kelia kainas, Milano Brera siekia 18 500 €/m², Costa Smeralda - iki 32 000 €/m².  Roma, Toskana ir Milanas dabar yra tarp pasaulio 30-ies geidžiamiausių vietų turtingiems amerikiečiams ir britams (Savills). 
Kur krenta arba stovi ir kodėl. Suomija - vienintelė ES rinka, kritusi (−3,1 %). 15 metų trunkantis kainų kritimas regionuose, kurie netenka gyventojų, plius mažų butų perteklius.  Demografija ir pasiūlos perteklius nugali pigų kreditą - nuo 2022 m. piko kainos krito apie 10 %, o atsigavimas matomas tik Helsinkio augimo mazguose.  panašu kad @Vilnius eina panašiu keliu. Italijos signalas yra ne kainų lygis, o kainų kilimo prie krentančių apimčių divergencija: rinką laiko sulaikytas pasiūlymas ir užsienio turtas, ne vietinė perkamoji galia. Augimo logika visur ta pati - ten, kur ribota pasiūla susitinka su atspariu kapitalo srautu - NT auga. Ir atvirkščiai.
