Evelinos užrašai #7 - planai ir kasdienybė

Evelinos užrašai 7 – Ruošiuosi sugrįžti

Dviem savaitėms dingau iš „Publish“. Ir ne todėl, kad neturėjau ką parašyti. Atvirkščiai – pastaruoju metu visko tiek daug, kad kartais vakare pagalvoju, jog net nebesuprantu, kurią dieną gyvename. :)

Šiuo metu ruošiuosi ir planuoju kaip sugrįžti į darbus pilna apimtimi.

Kol kas dirbu maždaug 4–5 valandas per dieną iš namų. Ir turiu pasakyti, kad iš namų man atrodo, jog per tas kelias valandas padarau tikrai nemažai. Susiplanuoju, padarau konkrečius darbus, atsakau į laiškus, paskambinu, kažką užsakau, kažką suderinu.

Bet yra vienas „bet“.

Kolektyvas to nelabai jaučia.

Jie manęs nemato salone. O kai nėra žmogaus, kuris kiekvieną dieną mato, kas vyksta, natūraliai atsiranda daugiau laisvės. Ir tada jau ne visada daromi tie darbai, kuriuos reikia padaryti. Kartais tiesiog tie, kuriuos tuo metu norisi daryti.

Ir aš dėl to nieko nekaltinu.

Manau, kad pati situacija tokia susidėjo.

Kai vadovo nėra

Per mano nėštumą ir vėliau dekretą kolektyvas labai daug atidirbo be manęs.

Aš nebuvau salone taip, kaip anksčiau. Negalėjau būti visur, viską kontroliuoti, visko pamatyti.

Ir nors tuo metu ADmaja veikė, darbai vyko, klientai buvo aptarnaujami, projektai buvo daromi, vis tiek trūko žmogaus, kuris būtų šalia kiekvieną dieną.

Po truputį žmonės pradėjo pavargti.

Per paskutinį pusmetį mūsų kolektyvą paliko keturi žmonės.

Keturi.

Man tai yra labai daug.

Bet kartu suprantu, kad gyvenime ir versle nėra nepakeičiamų žmonių. Komandos keičiasi. Žmonės ateina ir išeina. Kartais tai būna gerai, kartais labai nesinori su tuo susitaikyti.

Šiuo metu aš tiesiog jaučiu, kad man reikia grįžti.

Ne tam, kad vėl viską kontroliuočiau.

Noriu grįžti su nauja jėga, naujomis mintimis ir šiek tiek išsivaliusi galvą nuo to, kas buvo pastaruosius metus.

Per tą laiką labai daug ką permąsčiau. Ir apie ADmają, ir apie save, ir apie tai, kur iš tikrųjų norime eiti toliau.

Kadangi šis straipsnis yra apie grįžimą į darbą, labai natūraliai galime susieti jį su ankstesniu tekstu apie tavo požiūrį į namus:

Per šį laiką labai daug ką permąsčiau. Ir apie ADmają, ir apie save, ir apie tai, kur iš tikrųjų norime eiti toliau. Apie tai, kaip laikui bėgant keičiasi mano pačios požiūris, jau rašiau ankstesniuose Evelinos užrašuose apie tai, ko iš tikrųjų norime iš savo namų

Renginys ADmajos salone

Pradėjus dėliotis grįžimo planus, surengėme renginį ADmaja salone.

Susirinko nemažai interjero dizainerių, su kuriomis mums labai pasisekė dirbti. Ir iš tikrųjų buvo labai gera jas visas matyti.

Man patiko ne tik pats renginys, bet ir pokalbiai.

Kuo gyvena dizainerės, kokie jų projektai, kokie klientai, kokių sprendimų ieško.

Ir po šio vakaro dar kartą pagalvojau, kad projektų tikrai nemažėja.

Atrodo, kad vis daugiau žmonių supranta, jog geras interjeras nėra tiesiog gražiai nupirkti baldai ir užuolaidos.

Interjero dizaineris, kuris mato visą namų visumą, tampa labai svarbus.

O Klaipėdoje mes turime tikrai labai stiprių dizainerių. Jeigu kada reikės rekomendacijos – klauskite. Visada mielai parekomenduosiu. :)

ORAC DECOR naujienos

Pirmoje renginio dalyje pristatėme ORAC DECOR naujienas.

Čia buvo nemažai techninių dalykų, kurių gal iš pirmo žvilgsnio net nesinori klausytis, bet būtent jie dažnai ir nulemia, ar sprendimas projekte bus geras.

Pavyzdžiui, naujas apvadas, kuris sukuria įleidžiamos gipso nišos vaizdą. Jis neperšviečiamas, labai modernus ir gali būti naudojamas paslėpti užuolaidų ar žaliuzių mechanizmus.

Man tokie sprendimai labai patinka.

Ne todėl, kad pats apvadas yra kažkoks „wow“ objektas, o todėl, kad jis išsprendžia problemą. O interjere būtent tokių sprendimų dažnai ir reikia.

Dar buvo maži kamuoliukai, kurie suteikia sienai žaismingumo. Jie lankstūs, todėl galima juos dėlioti įvairiomis kryptimis.

Jeigu nebuvote mūsų renginyje, bet norėtumėte pamatyti ORAC DECOR naujienas, parašykite man. Turiu prezentaciją ir mielai pasidalinsiu.

Visus Orac Decor produktus galite pamatyti ir admaja.lt svetainėje.

IFI audiniai – paprastumas, kurį lengva pritaikyti

Antroje renginio dalyje pristatėme naujausią IFI Design & Colours audinių kolekciją.

IFI audiniai man patinka dėl vieno labai paprasto dalyko – juos lengva įsivaizduoti realiame interjere.

Nėra taip, kad pamatai kolekciją ir galvoji: gražu, bet kur aš tai panaudosiu?

Spalvos, tekstūros, raštai gana lengvai pritaikomi skirtinguose projektuose.

Ir, žinoma, visada smagu matyti, kaip į naujienas reaguoja dizaineriai. Kartais kolekcijoje turi savo favoritą, o po kelių pokalbių supranti, kad visai ne tas audinys, kurį pati išsirinkai, labiausiai sudomino kitus.

O tada prasidėjo mano įprasta savaitė

Po renginio norėjosi gal vienos ramios dienos.

Jos nebuvo. :)

Prasidėjo darbų perplanavimas su likusiu kolektyvu, esami klientai, nauji klientai, projektų aptarimai, baldų paieškos, užuolaidų deriniai, tiekėjai ir dar viskas, kas paprastai atsiranda visiškai neplanuotai.

Kartais iš šalies turbūt atrodo, kad mūsų darbas vyksta labai greitai.

Na, ką ten – parinkti baldus, suderinti užuolaidas.

Šią savaitę vien baldų paieškai vienam projektui praleidau apie 5 valandas.

Šokinėjau iš vienos svetainės į kitą, žiūrėjau matmenis, spalvas, medžiagas, tikrinau, kaip vienas daiktas derės su kitu.

Ar tai daug?

Nežinau.

Gal kažkas tai padarytų per dvi valandas.

Bet man svarbu ne tik greitai.

Jeigu po tų penkių valandų galiu pasakyti, kad baldai tikrai gerai suderinti su projektu, užuolaidomis ir visa erdve, vadinasi, tas laikas buvo prasmingas.

15 metų ADmajos ir truputis sustojimo

Šį ketvirtadienį dar turėjau pristatymą BNI „Neringa“ klube.

Pasakojau apie ADmają ir tai, kaip per 15 metų pasikeitėme.

Man atrodo, kad tokie pristatymai kartais naudingi ne tik tiems, kurie klausosi, bet ir pačiam žmogui, kuris pasakoja.

Nes kasdien tiesiog judi pirmyn.

Vienas klientas, kitas projektas, naujas tiekėjas, problema, sprendimas.

Ir nėra kada pagalvoti, kiek jau nuėjai.

O kai pradedi pasakoti viską nuo pradžių, pats nustembi.

Prisimeni pirmą saloną, pirmuosius audinius, pirmuosius didesnius projektus, InterioApp, persikėlimą į Liepų gatvę, renginius dizaineriams ir visus kitus dalykus, kurie tuo metu atrodė tiesiog dar vienas žingsnis.

O dabar žiūri atgal ir supranti, kad jų buvo labai daug.

Ir kartu pagalvoji – jeigu tiek padarėme per 15 metų, kiek dar galime padaryti?

Darbo ir mamos gyvenimas

O tarp viso šito dar yra Holly.

Ir čia turbūt sunkiausia dalis.

Kai dirbi iš namų, atrodo, kad esi ir mama, ir darbuotoja vienu metu, bet iš tikrųjų dažnai nesijauti pilnai nei vienoje, nei kitoje vietoje.

Pietų laikas tampa darbo laiku.

Vakaras, kai Holly užmiega, vėl tampa darbo laiku.

Kartais prisėdu prie kompiuterio ir jaučiuosi labai pavargusi, bet žinau, kad jeigu noriu kažką pajudinti, reikia pajudinti.

Gal kiekviena mama, kuri kažko labai nori, kažkaip ir susidėlioja savo būdą.

Aš kol kas savąjį dar mokausi.

O dabar – nauja savaitė

Ryt prasideda nauja savaitė.

Ir vienas iš pirmųjų darbų – naujo žmogaus paieška į ADmajos komandą.

Prasidės darbo pokalbiai, susitikimai ir, tikiuosi, netrukus turėsime naują komandos narį.

Man tai labai svarbus žingsnis.

Nes mano grįžimas nėra vien apie tai, kad aš daugiau laiko praleisiu ADmaja salone.

Noriu, kad po truputį grįžtų ir aiškumas, ir tempas, ir ta atmosfera, kurią ADmajoje visada norėjau turėti.

O kartu su tuo – nauja strategija, naujos idėjos ir turbūt dar ne vienas pokytis.

Kol kas tiek.

Hollytė miega, tad dabar einu ruoštis naujai savaitei.

Palinkėkit sėkmės. Man jos tikrai prireiks. 🤍