Menas interjere

Kartais žiūrėdama į paveikslą pagalvoju, kad jis veikia tarsi mažas langas į kitą erdvę. Į nuotaiką, prisiminimą, tylą, judesį ar vietą, kurioje norisi bent trumpam pabūti.

Todėl paveikslą galima rinktis ne tik pagal tai, ar jis dera prie sofos, sienų spalvos ar kitų interjero detalių.

Man daug įdomesnis klausimas – ką jaučiu į jį žiūrėdama?

Ne tik derinti, bet ir jausti

Interjere nebūtina visko derinti tonas į toną.

Paveikslas gali būti visai kitokio charakterio nei aplinka. Ramioje erdvėje jis gali įnešti daugiau energijos, spalvos, gal kontrasto. Tamsesniame interjere – lengvumo. Labai tvarkingoje, santūrioje erdvėje – gyvybės ir netikėtumo.

Svarbu ne tai, kad paveikslas būtų „teisingas“, o tai, kad jis kažką pažadintų.

Kur norisi sugrįžti žvilgsniu

Vienas paveikslas gali priminti mišką po lietaus, kitas – vasaros vakarą, jūrą, miestą ar vietą, kurios gal net nėra.

Abstraktus kūrinys pažadina fantaziją, jame kiekvienas gali pamatyti kažką savo.

Tokie paveikslai ilgainiui tampa interjero dalimi ne todėl, kad prie jo „tinka“, o todėl, kad norisi į juos vis sugrįžti žvilgsniu.

Kaip rinktis paveikslą

Paveikslą verta rinktis ne tik akimis, bet ir jausmu. Jei žiūrint į jį kažkas viduje suvirpa, jei norisi prie jo sugrįžti – greičiausiai tai ir yra jūsų kūrinys.

Julija Piekienė

Interjero dizainerė ir menininkė

julija.piekiene@gmail.com