Ar visada turi patikti?

Esu ne kartą susidūrusi, galbūt dar ir teks ne kartą, kad žmonės nemėgsta ar net bijo tamsių fotografijų. Tų, kurios kelia nerimą, liūdesį ar sunkiai paaiškinamą jausmą. Ir tai visiškai suprantama.

Tačiau fotografija ne visada turi būti graži, šviesi, spalvota ir maloni akiai. Kaip mano dėstytojas sakydavo, gražiai nufotografuoti gražų žmogų ir beždžionė gali :) Šis sakinys iki dabar man rodo kryptį.

Bet žmonės nepriima to, kad kartais, o gal dažnai, kūrėjas sąmoningai renkasi tamsą, provokuoja, ieško nepatogios emocijos ir leidžia vaizdui kalbėti apie tai, ko kasdienybėje stengiamės nepastebėti.

Galbūt tokia fotografija nepatiks visiems. Bet jeigu ji kažką sujudina viduje, priverčia sustoti ar pajusti…išgyventi, vadinasi, ji jau kažką pasakė. Ir dažnai daug labiau nei gražus ir spalvotas vaizdas.

Aš pati asmeniškai sulaukiu klausimų, kodėl juodai balta? Dažnai jaučiuosi, lyg turėčiau pasiteisinti. O atsakymas paprastas. Kiekvienas meno žmogus, ne išimtis ir fotografas, renkasi tai, pagal ką labiausiai bus atpažįstamas jo braižas. Mane atpažįsta pagal juodą/baltą, nors dalinuosi ir spalvomis. Ir ne tik dalinuosi, jas mėgstu.

Kūryba ne visada turi būti patogi. Kartais jos tikslas yra ne patikti, o sukelti jausmą. Juk ir filmai nesibaigia tik laiminga pabaiga, kaip dažniausiai galbūt norėtume, iš spektaklių žmonės taip pat išeina sukrėsti ir būna, kad apie tai ką matė, galvoja dar kelias dienas…

Ir čia svarbu nebijoti. nes dažnai bijodami rodyti tai, kas gali nepatikti, būti per tamsu, per stipru, per keista, galiausiai prarasime tai, kas ištiesų yra svarbiausia- save! Kūryba ir fotografija nėra apie lūkesčius, ji yra ir apie kūrėją, jo matymą, jausmą, mintį ir drąsą parodyti tai, ko galbūt pats pasaulis nenori matyti. Fotografas kaip ir kitos meno sritys, neturi bijoti kalbėti apie tamsą, kuri egzistuoja šalia šviesos. Apie klausimus, į kuriuos neturime atsakymų. Apie žmogų, kuris yra pažeidžiamas, tikintis, abejojantis, bijantis ir vis tiek ieškantis prasmės. Kadruose, ar jie spalvoti ar bespalviai, vistiek svarbiausia yra šviesa, visiškai kaip gyvenime! Spalvos yra nuostabu, jeigu jomis nėra maskuojama tamsa.