
Yra viena situacija, kuri verslo savininką išmuša iš vėžių greičiau nei prasti pardavimai. Buhalterė sako, kad įmonė dirba pelningai — pelno ir nuostolio ataskaitoje skaičiai atrodo neblogai, sąskaitos išrašytos, apyvarta juda. Tačiau atsidarius banko sąskaitą vaizdas visai kitoks: pinigų trūksta atlyginimams, tiekėjams ar mokesčiams.
Kaip įmonė gali būti pelninga, jeigu sąskaitoje nėra pinigų? Atsakymas paprastas, nors dažnai nemalonus: pelnas ir pinigai sąskaitoje yra du skirtingi dalykai.
Pelnas parodo, ar verslas per tam tikrą laikotarpį uždirbo daugiau, nei patyrė sąnaudų. Pinigų srautas parodo, kada pinigai realiai atėjo ir kada išėjo. Šis laiko skirtumas gali sukurti situaciją, kai įmonė popieriuje uždirba, bet kasdienėje veikloje nuolat jaučia pinigų trūkumą.
Pavyzdžiui, klientui išrašai 20 000 eurų sąskaitą su 60 dienų mokėjimo terminu. Pajamos jau matomos, darbą atlikai — bet darbuotojams atlyginimus reikia mokėti šį mėnesį, o tiekėjai taip pat nelauks du mėnesius. Pelnas gali būti. Pinigų dar nėra. Jeigu tokių klientų keli, verslas pradeda finansuoti jų veiklą savo lėšomis — ir kuo daugiau parduoda, tuo daugiau pinigų gali prireikti kasdienei veiklai.
Tai vienas aiškiausių ženklų, kad pinigų srautai nėra valdomi — jie tiesiog stebimi tada, kai sąskaitoje jau pradeda trūkti pinigų. Kai sąskaitoje daugiau, atsiranda drąsa investuoti, samdyti žmogų ar pirkti įrangą. Kai po kelių savaičių suma sumažėja, prasideda stabdymas: investicijos atidedamos, tiekėjams skambinama su prašymais, komanda girdi, kad reikia taupyti. Po mėnesio situacija pagerėja, ir ciklas prasideda iš naujo.
Problema čia nėra vien pinigų kiekis. Problema yra tai, kad įmonė neturi aiškaus vaizdo, kada pinigai ateis, kada jie išeis ir kokių įsipareigojimų laukia artimiausiais mėnesiais. Tai nėra vien nuojauta — plačiai cituojamas U.S. Bank tyrimas rodo, kad apie 82 % smulkaus verslo žlugimo atvejų siejami su prastu pinigų srautų valdymu, o ne su pačiu pelningumu.
Vien banko sąskaitos likutis parodo tik šiandienos padėtį. Jis neparodo, kad po dviejų savaičių reikės sumokėti mokesčius, kad didžiausias klientas dar nepatvirtino sąskaitos, ar kad už naują projektą tiekėjui reikės sumokėti prieš pradedant darbus. Todėl klausimas, kaip valdyti pinigų srautus, prasideda nuo praktiškos prognozės: kiek pinigų turime šiandien, kokie mokėjimai ateis per artimiausias savaites, kurių klientų mokėjimai gali vėluoti ir kiek liks po visų suplanuotų įsipareigojimų.
Svarbu peržiūrėti ir mokėjimo sąlygas. Verslas kartais lengvai sutinka su 60 ar 90 dienų terminu, nes nenori prarasti kliento, bet retai paskaičiuoja, kiek toks susitarimas kainuoja — jeigu darbą atlieki šiandien, o pinigus gausi po dviejų mėnesių, tą laikotarpį finansuoja pati įmonė. Didelis klientas dar nėra geras klientas: svarbu, kiek jis palieka pelno ir kaip greitai moka. Pinigų srautą stipriai veikia ir atsargos — prekybos ar gamybos įmonėse pinigai dažnai guli sandėlyje: produkcija nupirkta, medžiagos užsakytos, pinigai išleisti, o pardavimas dar neįvyko.
Tai ta pati logika, apie kurią rašiau anksčiau — kai kasdienybę valdo gaisrai: kol vadovas reaguoja tik į tai, kas jau nutiko, jis valdo verslą žiūrėdamas į galinio vaizdo veidrodėlį, o ne į priekį.
Pirmiausia reikia turėti paprastą, reguliariai atnaujinamą pinigų srautų prognozę su realiomis tikėtinomis apmokėjimo datomis, o ne sąskaitų išrašymo datomis. Tada — sekti vėluojančias klientų skolas nuolat, o ne mėnesio pabaigoje. Galiausiai — susikurti finansinę pagalvę laikotarpiui, kai klientas vėluos ar pardavimai sulėtės. Be rezervo kiekviena problema tampa krize. Su rezervu ji tampa valdoma situacija.
Mano akimis, pinigų srautų valdymas nėra sudėtinga finansų teorija. Tai disciplina reguliariai žiūrėti į priekį — ne tik į tai, kiek įmonė uždirbo, bet į tai, kada pinigai realiai ateis, kada išeis ir ar jų užteks įsipareigojimams.
Jei matai, kad pinigų srautas tavo versle vis dar valdomas pagal sąskaitos likutį, parašyk. Padėsiu aiškiai pamatyti, kur pinigai užstringa ir ką reikia sutvarkyti pirmiausia.
Get an email when Justas publishes
More from
Justas Razmus →Nuo ko pradėti eksportą, kad plėtra netaptų brangiu eksperimentu?
Eksportas retai prasideda nuo skaičiavimų. Dažniau — nuo jausmo, kad Lietuva tapo per maža. Klientų vietinėje rinkoje jau turi, produktas veikia, komanda sukaupusi patirties. Atrodo, kad kitas logiškas žingsnis yra užsienis. Tada prasideda pasiruošimas. Pasirenkama šalis…
Ką daryti, kai verslas per daug priklauso nuo vieno tiekėjo?
Priklausomybė nuo vieno tiekėjo retai atrodo kaip problema. Bent jau tol, kol viskas veikia. Tiekėjas pažįstamas. Sąlygos suderintos. Žmonės vieni kitus supranta. Prekės ar žaliavos atvažiuoja, kokybė priimtina, pirkimams nereikia kaskart iš naujo ieškoti ir derinti kainų…
Ką daryti, kai apyvarta auga, bet pelnas nedidėja?
Apyvarta paaugo dvidešimt procentų. Komanda dirbo daugiau nei bet kada. Klientų buvo daugiau. Sąskaitų išrašyta daugiau. O mėnesio pabaigoje pažiūri į rezultatą ir matai tą patį pelną kaip pernai. Kartais mažesnį. Tada prasideda paaiškinimų paieška. Pabrango medžiagos. Išaugo…