
Kai komanda iš anksto žino renginio scenarijų, team building tampa pareiga, o ne galimybe. Šiame tekste — penkios alternatyvos, atrankos lentelė ir vienas tyrimas, kurį verta žinoti prieš renkantis formatą. Svarbiausia: rinkitės pagal tikslą, o ne pagal tai, kas atrodo smagiausia.
Trumpas atsakymas: rinkitės ne pramogą, o bendrą patirtį su realiu tikslu. Virvių kursai ir pasitikėjimo kritimai nustoja veikti ne todėl, kad jie blogi, o todėl, kad komanda juos jau matė ne kartą ir iš anksto žino, kuo viskas baigsis. Veikiantys formatai turi tris bruožus: duoda komandai realų bendrą iššūkį, sukuria erdvę neformaliam bendravimui be hierarchijos ir palieka apčiuopiamą rezultatą — daiktą, patirtį ar istoriją, apie kurią kalbama dar savaitę po renginio.
Formatą rinkitės pagal tikslą (komunikacija, naujų žmonių integracija ar atsikvėpimas), o ne pagal tai, kas atrodo smagiausia.
Penkios kryptys, kurias verta apsvarstyti: bendras iššūkis, kūryba, veikla bendruomenei, įgūdžių dirbtuvės ir neformalus susibūrimas su laisvu laiku.
Vienas 2022 m. tyrimas siejo komandos rezultatus su komunikacija, pasitikėjimu, grįžtamuoju ryšiu ir dalyvavimu sprendimuose. Tai nėra team building tyrimas, todėl mūsų išvada apie formatus yra išvada, o ne įrodymas.
Prieš renginį nuspręskite, kas komandoje turi pasikeisti po jo, o po renginio tai patikrinkite.
Kai formatas nesikeičia, komanda pradeda jį vertinti kaip pareigą, o ne kaip galimybę. Žmonės atvyksta, atlieka užduotis, nusifotografuoja ir grįžta prie darbo tokie patys, kokie buvo. Tikėtina, kad problema ne veiklos kokybė, o tai, kad ji niekaip nesusijusi su tuo, kaip komanda dirba kasdien. Jei renginys nesukuria naujos bendros patirties, po jo nėra kuo remtis ir darbe. Tai mūsų samprotavimas, o ne tyrimo rezultatas.
Greta Mazzetti ir Wilmar Schaufeli 2022 m. žurnale PLOS ONE paskelbtame tyrime duomenis rinko dviem laiko taškais iš 1 048 darbuotojų, dirbančių 90 komandų. Rezultatas: didesnį komandos efektyvumą lėmė ne vien lyderių elgesys, o komandos ištekliai, kuriuos tas elgesys sukūrė — grįžtamasis ryšys apie darbo rezultatus, pasitikėjimas vadovybe, komunikacija ir dalyvavimas priimant sprendimus. Autoriai nustatė, kad šie ištekliai visiškai paaiškino ryšį tarp bendro komandos įspūdžio apie įtraukiančią lyderystę ir vėlesnio komandos efektyvumo.
Svarbu sąžiningai pasakyti, ko šis tyrimas neįrodo: jis nevertino team building renginių ir nesako, kad kuri nors veikla stiprina komandą. Tai mūsų išvada, o ne tyrimo rezultatas: renginio formatą verta vertinti ne pagal tai, kiek jis smagus, o pagal tai, ar jis skatina atvirą komunikaciją, tarpusavio pasitikėjimą ir dalyvavimą sprendimuose — tuos dalykus, kurie tyrime buvo susiję su komandos rezultatais.
Tai ne receptų sąrašas, o kryptys, kurias verta apsvarstyti prieš renkantis formatą:
Bendras iššūkis su aiškia pabaiga. Ne atskiros stotelės su taškais, o viena užduotis, kurią komanda sprendžia nuo pradžios iki pabaigos ir mato realų rezultatą. Tinka, kai skirtingų padalinių žmonės turi kartu spręsti vieną problemą. Rizika: per sudėtinga užduotis, kuriai reikia specialių žinių, gali padalyti komandą į veikiančius ir stebinčius.
Kūryba, o ne konkurencija. Komanda kartu kažką sukuria — nuo idėjos iki gatavo daikto. Varžybų nėra, todėl nėra ir pralaimėtojų. Tinka, kai kolegos darbe ir taip konkuruoja dėl resursų. Rizika: be aiškių rėmų kūrybinė užduotis dalį žmonių gali palikti nesaugioje padėtyje.
Veikla bendruomenei. Bendras prasmingas darbas už įmonės ribų. Tinka, kai norite sujungti komandą per bendrą vertybę. Rizika: jei tikslas dekoratyvus, žmonės tai greitai pajunta.
Įgūdžių dirbtuvės. Trumpas praktinis formatas — nuo virtuvės iki amato. Visi startuoja nuo nulio, todėl niekam nereikia būti geriausiam. Tinka, kai integruojate naujus žmones. Rizika: per daug aiškinimo ir per mažai darymo.
Struktūruotas, bet neformalus susibūrimas. Vasaros suvažiavimai ar didesni komandos susitikimai su aiškia struktūra ir laisvu laiku. Tinka, kai komandai reikia atsikvėpti po intensyvaus laikotarpio. Rizika: laisvas laikas be jokios struktūros gali virsti tuo pačiu, kas vyksta ir kasdien.
Pradėkite nuo klausimo, ko iš renginio tikitės. Žemiau — mūsų pasiūlyta atrankos lentelė; tai praktinis pasiūlymas, o ne tyrimo išvada.
Tikslas | Tinkamiausios kryptys | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
Geresnė komunikacija tarp padalinių | Bendras iššūkis, kūryba | Mišrios grupės ir užduotis, kuriai reikia visų |
Naujų darbuotojų integracija | Įgūdžių dirbtuvės, kūryba | Vienodos starto sąlygos visiems |
Atsikvėpimas po intensyvaus laikotarpio | Neformalus susibūrimas su laisvu laiku | Neperkrauti programos |
Bendros vertybės ir prasmė | Veikla bendruomenei | Tikras, o ne dekoratyvus tikslas |
Prieš galutinį pasirinkimą atsakykite į dar du klausimus: ar komandoje yra ryškus kartų ar padalinių skirtumas, dėl kurio standartinė veikla netiks visiems vienodai, ir ar renginys turi vieną kartą nustebinti, ar tapti kasmetine tradicija.
Naujumo dėl naujumo. Neįprastas formatas be aiškaus tikslo greitai tampa tokia pat rutina kaip senasis.
Vienodų reikalavimų visiems. Ne kiekvienas nori šokti, laipioti ar kalbėti prieš visus — geras formatas leidžia pačiam pasirinkti dalyvavimo laipsnį.
Renginio be tęsinio. Jei po renginio nelieka nei bendro rezultato, nei istorijos, kuria galima remtis darbe, efektas greitai išgaruoja.
Ne. Formatas nėra blogas savaime. Problema atsiranda, kai jis kartojasi ir neturi ryšio su tuo, ko tikitės iš renginio. Komandai, kuri to dar niekada nedarė, toks formatas gali būti visiškai tinkamas — svarbu, kad jis atitiktų tikslą.
Vieno patikimo matuoklio nėra, bet verta stebėti tris dalykus: ar dalyviai iš anksto žino visą scenarijų, ar po renginio kas nors kalba apie jį ilgiau nei dieną ir ar pasikeitė tai, dėl ko renginį rengėte, pavyzdžiui, bendravimas tarp padalinių. Jei į visus tris klausimus atsakymas „ne", formatą verta keisti.
Minėtame tyrime dalyvavimas priimant sprendimus buvo vienas iš komandos išteklių, siejamų su geresniais komandos rezultatais. Tyrimas nevertino renginių, todėl tai ne įrodymas, bet logiška išvada: trumpa dviejų–trijų klausimų apklausa prieš renginį parodo, ko žmonės tikisi, ir suteikia jiems balsą.
Galima, jei jos tarnauja vienam tikslui — pavyzdžiui, trumpos dirbtuvės ryte ir neformalus vakaras su laisvu laiku. Problemos prasideda, kai bandoma sutalpinti visas penkias kryptis į vieną dieną: tada nelieka vietos nei rezultatui, nei pokalbiams.
Mes, „Emocijos vertos istorijos", manome, kad geriausias renginys prasideda ne nuo idėjų sąrašo, o nuo pokalbio apie tai, kas komandoje šiuo metu iš tikrųjų vyksta. Dirbame su rinkoje patikrintais tiekėjais ir subrangovais ir garantuojame teikiamų paslaugų kokybę, todėl komandai lieka svarbiausia — dalyvauti.
Jei planuojate įmonės renginį ir dar neturite aiškios idėjos, pradėkite nuo trumpo pokalbio apie tikslą, o ne apie formatą. Su konkrečia komanda ir konkrečiu tikslu idėja atsiranda greičiau, nei atrodo. Kitus šios serijos tekstus apie įmonių renginius rasite Aurimo Cibulsko PUB-lish profilyje.
Get an email when Aurimas publishes