Kiek kainuoja neturėti jokio draudimo, jei įvyksta nelaimė?

Be privataus draudimo, sunkios ligos ar traumos atveju realiai prarandate 30–40 proc. pajamų net ir turėdami „Sodros" ligos išmoką, nes ji siekia tik 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio, o didesnes pajamas gaunantiems — dar mažiau dėl taikomų ribų. Papildomai reikia dengti iš savo kišenės: privačias konsultacijas, kai eilė pas specialistą per ilga, nekompensuojamus vaistus, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas gydymuisi kitame mieste, o esant ilgalaikiam darbingumo praradimui — ir nuolatinį pajamų trūkumą, kurį netekto darbingumo pensija kompensuoja tik iš dalies. Bendra tokio įvykio kaina per kelerius metus dažnai siekia dešimtis tūkstančių eurų.

Kiek realiai gaunama iš valstybės susirgus ar patyrus nelaimingą atsitikimą?

Pirmąsias dvi nedarbingumo dienas ligos išmoką moka darbdavys (nuo 62,06 iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, priklausomai nuo įmonės politikos), o nuo trečios dienos ligos išmoką moka „Sodra" — 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio, su nustatyta minimalia ir maksimalia riba. Nuo 2026 m. liepos 1 d. minimali mėnesio ligos išmoka siekia apie 295,98 EUR — tai suma, skirta mažiausias pajamas gaunantiems, ne vidutinį atlyginimą uždirbantiems. Praktiškai tai reiškia, kad net ir formaliai „apdraustas" per valstybinį socialinį draudimą žmogus, susirgęs ilgesniam laikui, iš karto praranda maždaug trečdalį ar daugiau savo įprastų pajamų.

Kokių išlaidų „Sodra" ar PSDF nepadengia?

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) apmoka pagrindines gydymo paslaugas per valstybines ar su Ligonių kasa sutartis sudariusias įstaigas, tačiau realybėje dažnai atsiranda papildomų, nekompensuojamų išlaidų:

Eilės pas specialistus — norint gydytis greičiau, dažnai renkamasi mokamos konsultacijos ar tyrimai privačiose klinikose.
Tam tikri vaistai ir medicinos priemonės, kurie nepatenka į kompensuojamų vaistų sąrašą arba kompensuojami tik iš dalies.
Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos, jei gydymąsi tenka atlikti kitame mieste ar užsienyje.
Reabilitacijos ir slaugos paslaugos, viršijančios PSDF finansuojamą apimtį ar trukmę.
Namų pritaikymo išlaidos sunkios traumos ar neįgalumo atveju (pvz., pandusai, sanitarinės patalpos pritaikymas).

Šios išlaidos individualiai gali svyruoti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo diagnozės sunkumo ir pasirinkto gydymo kelio.

Ką realiais skaičiais reiškia netekto darbingumo pensija?

Jei liga ar trauma lemia ilgalaikį ar visišką darbingumo praradimą, skiriama netekto darbingumo pensija (buvusi „invalidumo pensija"). Jos dydis priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio ir sukaupto socialinio draudimo stažo, tačiau orientaciškai ji dažnai artima bazinei pensijai (2026 m. — 327,91 EUR) su galimomis priemokomis iki minimalių vartojimo poreikių dydžio (2026 m. — 468 EUR). Palyginimui — tai gerokai mažiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, kuris 2026 m. I ketvirtį siekė apie 2 542,80 EUR (bruto). Kitaip tariant, netekus darbingumo, pajamos gali sumažėti kelis kartus, o šis sumažėjimas tęsiasi ne mėnesius, o dažnai — visą likusį gyvenimą.

Kiek pajamų prarandama, jei ligos laikotarpis užsitęsia ilgiau nei keli mėnesiai?

Trumpalaikė liga (savaitė ar dvi) daugumai šeimų yra išgyvenama iš einamųjų pajamų ar avarinio fondo. Tačiau jei nedarbingumas trunka kelis mėnesius (pvz., po sudėtingos operacijos ar sunkios ligos gydymo), o vėliau paaiškėja, kad grįžti į ankstesnį darbą ar darbo krūvį nebepavyks, susidaro ilgalaikis pajamų trūkumas, kurio jokia „pagalvė" iš anksto nesukaupia — nebent tai numatyta specialiai tam skirtu draudimu. Būtent čia rizikos gyvybės draudimas ar IGD su kritinių ligų ir darbingumo netekimo apsauga suteikia realią finansinę pagalvę: vienkartinė išmoka diagnozavus sunkią ligą leidžia padengti ir gydymo, ir pragyvenimo išlaidas be būtinybės iš karto grįžti į darbą.

Kiek kainuoja pasikliauti vien avariniu fondu, palyginus su draudimu?

Rekomenduojamas avarinis fondas Lietuvoje 2026 m. dažniausiai sudaro 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą (žr. mūsų ankstesnį straipsnį apie avarinio fondo dydį). Tai puikiai apsaugo nuo trumpalaikių sukrėtimų (darbo praradimo, mažesnės traumos), tačiau sunkios ligos ar ilgalaikio darbingumo praradimo atveju, kai pajamų trūkumas gali tęstis metus ar dešimtmečius, vien sukauptų santaupų dažniausiai nepakanka — jas reikėtų arba nuolat papildyti iš naujo (o tai reiškia mažesnes investicijas kitiems tikslams), arba iš anksto pasirūpinti draudimo apsauga, kuri tokią riziką perkelia draudikui už fiksuotą, žymiai mažesnę mėnesinę kainą.

Palyginimui: rizikos gyvybės draudimas su kritinių ligų ir darbingumo netekimo apsauga 30–40 metų žmogui gali kainuoti apie 20–40 EUR per mėnesį (priklausomai nuo pasirinktos draudimo sumos — žr. mūsų straipsnį apie rizikos draudimo kainą pagal amžių), tuo tarpu vienkartinė nepadengtų išlaidų ir prarastų pajamų suma sunkios ligos atveju gali siekti 10 000–50 000 EUR ir daugiau per kelerius metus.

Praktinis pavyzdys: kiek realiai kainuoja „neturėti draudimo"?

Įsivaizduokime 40 metų žmogų, uždirbantį 1 800 EUR neto per mėnesį, kuriam diagnozuojama sunki liga ir kuris 6 mėnesius negali dirbti:

Prarastos pajamos dėl ligos išmokos apribojimo (apie 38 proc. mažiau nei įprastas atlyginimas) per 6 mėnesius: apie 4 100 EUR.
Papildomos, nekompensuojamos gydymo/vaistų/kelionių išlaidos: orientaciškai 2 000–8 000 EUR, priklausomai nuo diagnozės.
Jei po gydymo darbingumas sumažėja iš dalies ir tenka pereiti prie mažesnio atlyginimo ar darbo krūvio: papildomas ilgalaikis pajamų sumažėjimas, kuris per 5 metus gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.

Bendra suma per kelerius metus lengvai viršija 15 000–20 000 EUR — tai suma, kurią sunkios ligos draudimo išmoka (dažniausiai 10 000–30 000 EUR, priklausomai nuo pasirinktos draudimo sumos) būtų padengusi iš karto, be poreikio naudoti santaupas, skirtas kitiems tikslams.

Apie autorių

Arnas Kislauskas yra finansų konsultantas, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu (IGD) ir pensijų kaupimu visoje Lietuvoje. Jei norite įsivertinti, kokio dydžio apsauga realiai reikalinga jūsų situacijai, susisiekite konsultacijai svetainėje arnaskislauskas.lt.

Šaltiniai

„Sodra" / LRT — Nuo liepos naujos „Sodros" išmokų ribos
TV3 gairės — Pensija: kas, kada ir kokią gauna
Lietuvos bankas — Ketinate draustis gyvybės draudimu?