Kiek pinigų reikėtų turėti avariniam fondui Lietuvoje 2026 m.?

Bendra taisyklė — 3–6 mėnesių būtinųjų (ne visų) mėnesio išlaidų suma, laikoma lengvai pasiekiamoje, ne rizikingoje vietoje. Dirbantiems pagal darbo sutartį su stabiliomis pajamomis dažnai pakanka 3–4 mėnesių, o savarankiškai dirbantiems, UAB savininkams ar šeimoms su vienu pajamų šaltiniu verta orientuotis į 6–12 mėnesių. Svarbu žinoti: net turint teisę į „Sodros“ nedarbo išmoką, ji dažniausiai padengia tik dalį prarastų pajamų, o kai kuriais atvejais (pvz., išėjus iš darbo savo noru) pradedama mokėti tik po 3 mėnesių — būtent šią spragą ir turi dengti avarinis fondas.

Kiek realiai reikia turėti — 3, 6 ar 12 mėnesių išlaidų?

Atsakymas priklauso nuo pajamų stabilumo ir įsipareigojimų. Jei dirbate pagal neterminuotą darbo sutartį stabilioje srityje ir turite antrą pajamų šaltinį šeimoje (pvz., sutuoktinio atlyginimą), 3 mėnesių būtinųjų išlaidų dažniausiai pakanka. Jei esate vienintelis šeimos pajamų šaltinis, dirbate pagal terminuotą sutartį, projektinį darbą ar turite nestabilias pajamas (individuali veikla, UAB savininkas), saugiau orientuotis į 6 mėnesius, o esant didesniam netikrumui (pvz., ką tik pradėtas verslas, sezoninis darbas) — net 9–12 mėnesių. Tikslų skaičių geriausia susieti su savo situacija, o ne tik kopijuoti bendrą taisyklę.

Kodėl svarbu skaičiuoti nuo išlaidų, o ne nuo pajamų?

Avarinio fondo tikslas — padengti būtinąsias išlaidas (būstas, maistas, komunaliniai mokesčiai, transportas, paskolų įmokos, draudimai), o ne visą įprastą gyvenimo lygį. Jei jūsų mėnesio pajamos į rankas siekia, pavyzdžiui, šalies vidurkį — 2025 m. IV ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis į rankas siekė apie 1 541 eurą — jūsų būtinosios išlaidos realiai gali sudaryti tik dalį šios sumos, nes į ją nepatenka pramogos, kelionės ar kitos ne būtinos kategorijos. Todėl pirmas žingsnis kaupiant avarinį fondą — ne dauginti atlyginimą iš 6, o susidėlioti realų būtinųjų mėnesio išlaidų sąrašą.

Kaip nedarbo išmoka veikia jūsų avarinio fondo poreikį?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. pasikeitė nedarbo išmokų skaičiavimo tvarka: maksimali išmoka negali viršyti 70 proc. metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU), taikomo socialinio draudimo įmokų bazei — 2026 m. tai reiškia iki 1 618,51 euro per mėnesį, tačiau ši riba nustatoma bedarbio statuso įgijimo dieną ir per visą laikotarpį neperskaičiuojama. Mokėjimo trukmė priklauso nuo sukaupto stažo — nuo 3 iki 9 mėnesių įprastu atveju, o priešpensinio amžiaus žmonėms su pakankamu stažu — iki 11–15 mėnesių. Svarbiausia: jei iš darbo išeinate savo noru, išmokos mokėjimas prasideda tik praėjus 3 mėnesių laukimo periodui — per šį laiką pajamų iš „Sodros“ negausite visai. Būtent šią spragą ir turėtų dengti avarinis fondas, nepriklausomai nuo to, ar planuojate keisti darbą savo iniciatyva, ar ne.

Ar dirbantiems pagal individualią veiklą ar UAB savininkams reikia didesnio fondo?

Taip. Nedarbo socialinis draudimas ir su juo susijusi išmoka skirta darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį — savarankiškai dirbantys asmenys ir UAB savininkai (jei nesudaro sau darbo sutarties) dažniausiai neturi teisės į tokią išmoką arba ji apskaičiuojama kitaip ir yra mažesnė. Tai reiškia, kad, netekus pagrindinio kliento ar sumažėjus verslo pajamoms, vienintelis buferis būna asmeninės santaupos. Todėl savarankiškai dirbantiems ar UAB savininkams, ypač jei įmonė turi vieną ar kelis stambius klientus, verta orientuotis į viršutinę rekomenduojamo diapazono ribą — 9–12 mėnesių būtinųjų išlaidų.

Kur laikyti avarinį fondą, kad jis neprarastų vertės dėl infliacijos?

Avarinio fondo paskirtis — prieinamumas, ne didžiausia grąža, todėl jį nerekomenduojama laikyti akcijose, ETF ar kituose rizikingesniuose instrumentuose, kurių vertė gali kristi būtent tuo metu, kai pinigų prireiks. Tinkamiausios vietos — kaupiamoji (taupomoji) banko sąskaita be atsiėmimo apribojimų arba terminuotasis indėlis su galimybe dalį lėšų pasiekti be didelių nuostolių. 2026 m. kaupiamųjų sąskaitų palūkanos rinkoje svyruoja apie 1,5–2,25 proc. per metus, o terminuotųjų indėlių — apie 3–3,7 proc., priklausomai nuo banko ar kredito unijos ir termino. Kadangi metinė infliacija 2025–2026 m. siekia apie 2,4–3,5 proc., dalis avarinio fondo realiai gali neuždirbti arba net prarasti perkamąją galią — tai normalu ir yra priimtina kaina už likvidumą ir saugumą, o ne trūkumas, kurį reikėtų kompensuoti rizikingesniais instrumentais. Indėliai bankuose ir kredito uniją Lietuvoje papildomai apdrausti Valstybinio indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo, dažniausiai iki 100 000 eurų vienam indėlininkui vienoje įstaigoje — verta patikrinti konkrečios įstaigos sąlygas.

Kokia yra dažniausia klaida kaupiant avarinį fondą?

Dažniausios klaidos dvi. Pirma — avarinio fondo pinigus laikyti toje pačioje sąskaitoje, iš kurios vyksta kasdienis vartojimas: taip lengva netyčia juos „pravalgyti“ neplanuotoms išlaidoms. Antra — pradėti investuoti (pvz., į ETF) neturint jokio avarinio fondo, tikintis, kad prireikus pinigų juos tiesiog parduosite. Rinkos kritimo momentu tai gali reikšti nuostolingą pardavimą pačiu blogiausiu metu. Jei tik pradedate investuoti turėdami ribotą sumą, verta pirmiausia susikaupti bent minimalų avarinį fondą, o tik tada nukreipti likusią sumos dalį į investavimą — apie tai, kaip pradėti investuoti net su nedidele mėnesio suma, rašiau straipsnyje „Kaip pradėti investuoti turint tik 50 eurų per mėnesį?“.

Kaip pradėti kaupti avarinį fondą, jei šiuo metu neturite nieko atidėta?

Praktiškiausia pradėti nuo mažo, bet automatinio pervedimo — pavyzdžiui, kas mėnesį, gavus atlyginimą, iš karto pervesti fiksuotą sumą į atskirą kaupiamąją sąskaitą, o ne palikti taupymą „jei liks pinigų“ principui, kuris dažniausiai nepasiteisina. Net 50–100 eurų per mėnesį per metus sudaro 600–1200 eurų — kuklią, bet realią pradžią. Jei norite tiksliau apskaičiuoti, kiek konkrečiai jums reikėtų kaupti kas mėnesį pensijai ar kitiems ilgalaikiams tikslams po to, kai avarinis fondas jau sukauptas, apie tai plačiau rašiau straipsnyje „Kiek reikia investuoti kas mėnesį, kad užtektų pensijai?“.

Apie autorių

Arnas Kislauskas — finansų konsultantas, dirbantis investavimo, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo srityse visoje Lietuvoje. Jei norite kartu susiskaičiuoti, kokio dydžio avarinis fondas tinka būtent jūsų situacijai, ir suplanuoti tolimesnį taupymą bei investavimą, konsultaciją galite užsisakyti arnaskislauskas.lt.

Šaltiniai

„Sodra“. „Nuo liepos keičiasi nedarbo išmokų tvarka“ (nedarbo išmokos dydis, trukmė, laukimo periodas). https://sodra.lt/naujienos/nuo-liepos-keiciasi-nedarbo-ismoku-tvarka
LRT. „Pokyčiai čia pat: nuo liepos keisis nedarbo išmokos apskaičiavimo tvarka“. https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2891220/pokyciai-cia-pat-nuo-liepos-keisis-nedarbo-ismokos-apskaiciavimo-tvarka
Dirba.lt. „Atlyginimai Lietuvoje 2026 m.: MMA, VDU, sektoriai“ (vidutinis atlyginimas į rankas). https://www.dirba.lt/straipsniai/atlyginimai-lietuvoje-2026-minimali-alga-vidutinis-616.html
Lietuvos bankas. „Bankų ir kredito unijų palūkanų normos už indėlius“. https://www.lb.lt/lt/banku-ir-kredito-uniju-palukanu-normos-uz-indelius