Savaitės TOPikai #5

TOPikas #1. Valstybė nėra valdžia

Rytoj švęsime Valstybės dieną. Dieną, kuri turėtų mus vienyti.

Tačiau pastaruoju metu vis dažniau matau kitą reiškinį – ne valdžios kritiką, o pačios valstybės niekinimą. Valdžia ir valstybė tampa suplakamos į vieną. Jei nepatinka valdžia, pradedama keikti valstybė. Ir tai vyksta realios grėsmės akivaizdoje.

Man tai atrodo neteisinga.

Valdžia yra laikina. Ji keičiasi po kiekvienų rinkimų. O valstybė – mūsų visų. Ji buvo prieš mus ir, tikiuosi, bus po mūsų. Ji yra žmonės, kalba, kultūra, istorija, kariuomenė, mokytojai, gydytojai, savanoriai, šeimos. Ji nėra vien Vyriausybė ar Seimas.

Šiomis dienomis Jungtinės Amerikos Valstijos mini 250-ąsias savo nepriklausomybės metines. Viena garsiausių demokratijos minčių, pasakyta Abrahamo Lincolno, apibrėžia, kas yra valdžia: „iš žmonių, žmonių ir žmonėms išrinkta.“

Valdžią reikia kritikuoti. Kartais – labai griežtai. Tačiau kritikuoti valdžią nereiškia menkinti savo valstybės.

Prieš beveik dvidešimt metų literatūrologė Vanda Zaborskaitė perspėjo: „Kurstyti valdžios ir tautos priešpriešą neteisinga.“ Ji rašė, kad toks dirbtinai kuriamas konfliktas yra pavojingas visuomenei, nes silpnina pasitikėjimą pačia valstybe.

Kas pasikeitė?

Valstybės dieną norėčiau palinkėti vieno paprasto dalyko – būkime reiklūs valdžiai, bet gerbkime savo valstybę. Nes valstybė – tai mes.

TOPikas #2. Nauja Europos realybė

Važiuodamas per Vilnių sustojau prie šio vaizdo.

Pagrindinės miesto gatvės saugomos dantytais betoniniais blokais, verčiančiais automobilius važiuoti zigzagu. Tokius vaizdus buvau įpratęs matyti dirbdamas karo žurnalistu konfliktų zonose. Niekada nemaniau, kad tai taps ir mūsų kasdienybės dalimi.

Kam jie skirti – aišku. Saugumui.

Tačiau dar prieš kelerius metus tokia priemonė būtų atrodžiusi kaip nesusipratimas ar net absurdiška idėja. Šiandien tai tampa nauja ne Europos, bet ir Lietuvos realybe.

Žiūrėdamas į šį vaizdą prisiminiau vieną mintį:

„Kai valstybė nebepajėgia visiškai apsaugoti savo sienų, tenka saugoti gatves.“

Tai ne tik apie betoninius blokus. Tai apie pasaulį, kuris keičiasi greičiau, nei mes sugebame reaguoti.

TOPikas #3. Vasaros paradoksas

Visus metus laukiame vasaros.

Dešimt mėnesių vilties. Du mėnesiai nusivylimo.

Kai lyja – laukiame saulės.

Kai kaitina saulė – laukiame lietaus.

Panašu, kad problema ne oras.

Kartais problema – mūsų lūkesčiai.

Ir, tiesą sakant, ši mintis galioja ne tik vasarai. Ji galioja ir politikoje.