
Taip, jei dabartinis fondas taiko didesnius mokesčius arba neatitinka jūsų rizikos profilio — pagal Lietuvos banko patvirtintą tvarką, III pakopos pensijos lėšas galima nemokamai perkelti tiek į to paties valdytojo kitą fondą, tiek į visiškai kitos pensijų kaupimo bendrovės fondą. Vienintelis dažnas mokestis atsiranda tik keičiant fondą toje pačioje bendrovėje, jei sukaupta suma nesiekia nustatytos ribos (dažniausiai 1500–2000 EUR) — tuomet gali būti taikomas laikinas startinis mokestis. Prieš keičiant verta patikrinti fondo istorinę grąžą ir metinį valdymo mokestį.
Yra du skirtingi veiksmai, kuriuos verta atskirti:
Vidinis keitimas — pereinama iš vieno fondo į kitą tos pačios pensijų kaupimo bendrovės viduje (pvz., iš agresyvesnio akcijų fondo į konservatyvesnį obligacijų fondą toje pačioje „Artea" ar „INVL" grupėje).
Perėjimas į kitos bendrovės fondą — visa sukaupta suma perkeliama į visiškai kito valdytojo (pvz., iš „Swedbank" į „SEB" ar „Luminor") III pakopos fondą.
Abu veiksmus reguliuoja Lietuvos bankas, ir dalyvio teisė juos atlikti yra numatyta teisės aktuose — tai reiškia, kad bendrovė negali jums šios teisės apriboti, tačiau mokesčių sąlygos abiem atvejais skiriasi.
Čia dažniausiai ir slypi netikėtumas. Pavyzdžiui, „Artea Asset Management" ir Šiaulių banko valdomuose fonduose vidinis keitimas iš vieno fondo tipo į kitą yra nemokamas tik jei sukaupta suma pasiekia nustatytą ribą (dažniausiai 1500–2000 EUR) ir laikomasi minimalaus kaupimo laikotarpio buvusiame fonde (dažnai bent 1 metai). Jei šios sąlygos netenkinamos, naujajam fondui gali būti pritaikytas vadinamasis startinis mokestis — iki 30 proc. nuo įmokų per artimiausius 12 mėnesių, su nustatyta minimalia (apie 100–200 EUR) ir maksimalia (apie 200–300 EUR) riba. Šis mokestis skiriasi priklausomai nuo konkrečios bendrovės ir fondo, todėl prieš keitimą būtina pasitikrinti konkrečias sąlygas savo banko ar valdytojo puslapyje.
Taip. Pagal viešai skelbiamą informaciją apie III pakopos sąlygas, perėjimas į kitos bendrovės valdomą pensijų fondą, kaip ir lėšų priėmimas iš kitos bendrovės, dažniausiai mokesčių netaiko — tai reguliuojama teisės aktų ir yra viena iš pagrindinių dalyvio teisių, skirtų skatinti konkurenciją tarp valdytojų. Kitaip tariant, jei jus netenkina esamo valdytojo grąža ar aptarnavimas, galite pereiti pas kitą valdytoją be papildomo mokesčio už patį perėjimą — mokate tik to naujo fondo įprastinius metinius mokesčius.
Svarbu: konkrečios sąlygos gali skirtis priklausomai nuo bendrovės ir sutarties sudarymo datos, todėl prieš priimant sprendimą verta raštu paklausti abiejų — esamo ir naujo — valdytojo dėl tikslių mokesčių.
Tai priklauso nuo to, kada sudaryta sutartis ir kaip vyksta perkėlimas:
Jei jūsų sutartis sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d., jai vis dar galioja metinė GPM lengvata už įmokas (iki 1500 EUR ribos, bendros su gyvybės draudimu). Paprastas fondo keitimas ar perėjimas pas kitą valdytoją (nenutraukiant paties kaupimo, o tik perkeliant lėšas) šios lengvatos savaime nepanaikina — svarbu, kad pati kaupimo sutartis (o ne konkretus fondas) tęstųsi nepertraukiamai.
Lengvata dėl išmokos GPM (kai sutartis išlaikoma bent 10 metų ir liko ne daugiau kaip 5 metai iki pensinio amžiaus) susijusi su bendru kaupimo laikotarpiu, o ne su konkrečiu fondu — todėl fondo keitimas tos sąlygos taip pat neturėtų nutraukti, jei atliekamas kaip vidinis perkėlimas, o ne kaip sutarties nutraukimas ir naujos sudarymas.
Svarbiausia rizika — jei vietoj perkėlimo pasirenkate nutraukti dabartinę sutartį ir atsiimti pinigus, o vėliau pradėti kaupti iš naujo kitur, tai jau laikoma išmoka, kuriai, neįvykdžius minimalaus laikotarpio sąlygų, taikomas 15 proc. GPM nuo visos išmokamos sumos, jei buvo pasinaudota mokesčio lengvata.
Todėl praktiškai visada geriau rinktis perkėlimą tarp fondų ar valdytojų, o ne sutarties nutraukimą — tai leidžia išsaugoti sukauptą laikotarpį mokesčių lengvatoms.
Prieš priimant sprendimą, patikrinkite tris dalykus Lietuvos banko skelbiamose ketvirčio ataskaitose:
Metinį valdymo mokestį — III pakopos fondų mokesčiai dažniausiai svyruoja apie 0,7–1,0 proc. nuo turto per metus, priklausomai nuo fondo tipo ir valdytojo.
Istorinę grąžą per 3, 5 ir 10 metų laikotarpius — ne tik paskutinių metų rezultatą.
Investavimo strategijos atitikimą jūsų amžiui ir rizikos tolerancijai — jaunesniam žmogui dažniausiai tinka didesnės rizikos, akcijų dominuojantis fondas, o artėjant pensijai — konservatyvesnis, obligacijų dominuojantis variantas.
Jei dabartinis fondas turi aiškiai didesnį mokestį nei rinkos vidurkis ir/ar nuosekliai atsilieka nuo lyginamojo indekso kelerius metus iš eilės, tai signalas peržiūrėti alternatyvas.
Paprastai tereikia pateikti prašymą (raštu banko skyriuje arba per internetinę bankininkystę) naujajam pasirinktam valdytojui — jis pats susitvarko lėšų perkėlimą iš ankstesnio fondo. Procesas paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Rekomenduoju prieš tai raštu (el. paštu) paklausti abiejų valdytojų dėl konkrečių, jūsų atvejui taikomų mokesčių — nes bendros taisyklės gali turėti išimčių pagal konkrečią sutarties datą ar sukauptą sumą.
Jei sukaupta suma dar nesiekia bendrovės nustatytos ribos (pvz., 1500–2000 EUR) ir esate kaupę trumpiau nei metus, dažnai apsimoka palaukti, kol sąlygos leis pereiti be startinio mokesčio — nebent skirtumas tarp fondų grąžos ar mokesčių yra tikrai reikšmingas. Taip pat neverta keisti fondo vien dėl vienerių metų prastesnio rezultato — pensijų fondai vertinami ilgalaikėje, 5–10 metų perspektyvoje, o trumpalaikiai svyravimai yra normalūs.
Arnas Kislauskas yra finansų konsultantas, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu (IGD) ir pensijų kaupimu visoje Lietuvoje. Jei norite įvertinti, ar jūsų III pakopos fondas tebėra tinkamiausias pasirinkimas, ar verta apsvarstyti kitą pensijų kaupimo strategiją, susisiekite konsultacijai svetainėje arnaskislauskas.lt. Skaičiuoklę, padedančią įvertinti, kiek reikėtų investuoti kas mėnesį pensijai, rasite ankstesniame straipsnyje.
Lietuvos bankas — III pakopos pensijų fondai
Šiaulių bankas / INVL — III pakopos fondo keitimo mokesčiai
Get an email when Arnas publishes
Kiek kainuoja rizikos gyvybės draudimas pagal amžių ir sumą?
Kiek kainuoja rizikos gyvybės draudimas pagal amžių ir sumą? Rizikos gyvybės draudimo kaina Lietuvoje priklauso pirmiausia nuo trijų dalykų: amžiaus, draudimo sumos ir sveikatos būklės. Orientaciškai 30 metų nerūkančiam ir sveikam žmogui 50 000 EUR draudimo suma gali kainuoti…
Rizikos ar investicinis draudimas — kas pigiau ilgainiui?
Rizikos ar investicinis draudimas — kas pigiau ilgainiui? Realaus pavyzdžio skaičiai rodo netikėtą atsakymą. Tam pačiam 36 metų žmogui, su identiškomis apsaugomis (gyvybės draudimas, nelaimingi atsitikimai, kritinės ligos, darbingumo netekimas), per 29 metus iki pensijos rizikos…
Kiek pinigų reikėtų turėti avariniam fondui Lietuvoje 2026 m.?
Kiek pinigų reikėtų turėti avariniam fondui Lietuvoje 2026 m.? Bendra taisyklė — 3–6 mėnesių būtinųjų (ne visų) mėnesio išlaidų suma, laikoma lengvai pasiekiamoje, ne rizikingoje vietoje. Dirbantiems pagal darbo sutartį su stabiliomis pajamomis dažnai pakanka 3–4 mėnesių, o…