Kaip investuoti vaiko ateičiai: nuo ko pradėti tėvams?

Kaip investuoti vaiko ateičiai: nuo ko pradėti tėvams?

Lietuvoje nepilnamečio vardu atidaryti maklerio sąskaitą praktiškai sudėtinga – dauguma brokerių tokios paslaugos tiesiogiai nesiūlo arba reikalauja papildomų dokumentų, todėl dažniausiai tėvai investuoja savo vardu atidarytoje investicinėje sąskaitoje, lėšas nuo pat pradžių priskirdami vaikui. Alternatyva – IGD (investicinis gyvybės draudimas) sutartis, kurioje vaikas įrašomas naudos gavėju arba apdraustuoju. Investuojant po 50 EUR kas mėnesį nuo gimimo iki 18 metų ir taikant apytikslę 8 proc. vidutinę metinę pasaulinio akcijų indekso grąžą, teoriškai susikaupia apie 24 000 EUR suma iš 10 800 EUR faktiškai įneštų lėšų.

Toliau – kaip tai įgyvendinti praktiškai, kokie mokestiniai niuansai svarbūs ir kokių klaidų dažniausiai pridaro tėvai, pradėję kaupti vaikui.

Ar galima nepilnamečio vardu atidaryti investicinę sąskaitą Lietuvoje?

Formaliai – taip, tačiau praktikoje tai retai patogu. Daugelis Lietuvoje ir ES veikiančių brokerių (pvz., naudojamų per įprastas investavimo platformas) sąskaitas atidaro tik pilnamečiams klientams, o sąskaitos nepilnamečio vardu atidarymas paprastai reikalauja abiejų tėvų (ar globėjo) sutikimo, o kartais – ir papildomo notaro patvirtinimo, ypač jei ateityje planuojama disponuoti didesnėmis sumomis iki vaikui sukanka 18 metų.

Dėl šios priežasties dauguma tėvų Lietuvoje pasirenka vieną iš dviejų praktiškesnių kelių:

- Investuoja savo vardu, atidarę atskirą investicinę sąskaitą ar tiesiog atskirą subsąskaitą/portfelį, kurį mintyse (arba sutartyje su sutuoktiniu) priskiria vaikui. Lėšos teisiškai lieka tėvo/motinos nuosavybė iki jos perleidžiamos vaikui sulaukus pilnametystės (dovanojimo sutartimi arba tiesiog pervedant).
- Sudaro IGD sutartį, kurioje vaikas nurodomas kaip apdraustasis arba naudos gavėjas – tokiu atveju kaupimo ir draudimo apsaugos elementai sutvarkomi per vieną sutartį, o lėšų valdymas ir perdavimo tvarka apibrėžiama pačioje sutartyje.

Abiem atvejais svarbu iš anksto apsibrėžti, kada ir kaip vaikas gaus prieigą prie lėšų – apie tai plačiau žemiau.

Kiek galima sukaupti investuojant vaikui nuo gimimo iki pilnametystės?

Skaičiai priklauso nuo mėnesinės įmokos dydžio, laikotarpio ir pasirinktos investavimo priemonės grąžos, todėl konkretus rezultatas visada yra tik prielaida, ne garantija. Orientacinis pavyzdys, kai investuojama į plataus pasaulinio akcijų indekso ETF:

| Įmoka | Laikotarpis | Įnešta | Susikaupta (~8 proc. metinė grąža) |
|------------|---------------|---------------|-------------------------------------------|
| 30 EUR | 18 metų | 6 480 EUR | ~14 400 EUR |
| 50 EUR | 18 metų | 10 800 EUR | ~24 000 EUR |
| 100 EUR | 18 metų | 21 600 EUR | ~48 000 EUR |

8 proc. figūra – apytikslis ilgalaikis pasaulinio akcijų indekso (pvz., MSCI World tipo) istorinis vidurkis, naudojamas tik iliustracijai; jokia investavimo priemonė negarantuoja tokios grąžos ateityje, o kelio per 18 metų neišvengiamai pasitaikys ir neigiamų metų. Kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis nuo vaiko gimimo, tuo didesnę reikšmę turi sudėtinių palūkanų efektas – todėl pradėti verta kuo anksčiau, net ir nuo nedidelės sumos.

Ar dovana vaikui apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu?

Ne – pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pinigai ar turtas, gauti dovanų iš artimų giminaičių (tėvų, senelių), gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinami, nepriklausomai nuo dovanojamos sumos dydžio. Tai reiškia, kad tėvai gali laisvai pervesti sukauptas investicijas ar jų vertę vaikui, kai šis sulaukia pilnametystės arba kai tėvai nusprendžia tai padaryti anksčiau, be papildomos mokestinės naštos.

Svarbu: ši lengvata taikoma pačiai dovanai (kapitalo perdavimui), o ne investicinės veiklos pajamoms, kurios susidaro jau po perdavimo – jas deklaruoja ir apmokestina tas asmuo, kurio vardu sąskaita ar sutartis registruota. Konkretų dovanojimo sutarties formatą ir deklaravimo tvarką rekomenduojama pasitikslinti su buhalteriu ar teisininku, nes taisyklės gali skirtis priklausomai nuo turto rūšies ir sumos.

IGD ar ETF: kas geriau tinka kaupimui vaikui?

Abu variantai turi savo vietą, priklausomai nuo tikslo:

ETF (per investicinę sąskaitą) dažniausiai tinka, kai:
- svarbiausia – kuo mažesni mokesčiai ir kuo didesnis lankstumas keičiant investavimo strategiją;
- tėvai patys nori aktyviai valdyti portfelį ir stebėti rinką;
- nėra poreikio papildomai gyvybės draudimo apsaugai.

IGD dažniausiai tinka, kai:
- norima kartu su kaupimu užtikrinti ir draudiminę apsaugą – pavyzdžiui, jei sutartyje apdraustas vienas iš tėvų, o vaikas įrašytas naudos gavėju, tragiško atvejo metu vaikas gauna draudimo išmoką iš draudiko rezervų, o ne vien sukauptą investicijų vertę;
- svarbi ilgalaikė disciplina – IGD sutartis su fiksuotu įmokų grafiku sunkiau „pamirštama" ar nutraukiama impulsyviai nei savarankiškai valdoma maklerio sąskaita;
- šeima jau turi būsto paskolą – bankai vis dažniau reikalauja arba stipriai skatina turėti gyvybės draudimą kartu su privalomu turto draudimu, tad viena sutartis gali padengti abu poreikius;
- svarbus mokestinis efektyvumas ilguoju laikotarpiu – IGD sutarties investicinė grąža, išmokama pasibaigus ne trumpesnės kaip 10 metų sutarties terminui, gali būti visai neapmokestinama GPM, o ETF investicijų pardavimo pajamos GPM apmokestinamos beveik visada (išskyrus nedidelę metinę neapmokestinamą sumą).

Sąžininga palyginimo nuostata: IGD sutartys paprastai turi didesnius administravimo mokesčius nei savarankiškai valdomas plataus indekso ETF portfelis, tad bruto grąža ilgu laikotarpiu dažnai būna mažesnė nei grynai ETF portfelio. Tačiau skaičiuojant grynąjį (po mokesčių) rezultatą, IGD atsilikimą dažnai iš dalies ar visiškai kompensuoja GPM lengvata po 10 metų – ETF atveju investuotojas GPM sumoka nuo realizuoto pelno beveik visada, o IGD atveju, laikantis sutarties sąlygų, šio mokesčio gali visai neatsirasti. Todėl kuris variantas galiausiai naudingesnis grynaisiais skaičiais priklauso nuo konkrečios sutarties mokesčių tarifų, investavimo laikotarpio ir individualios situacijos – verta paskaičiuoti abu scenarijus. Apie palyginima galite paskaityti plačiau kitame mano straipsnyje.

Kada vaikas gali disponuoti sukauptomis lėšomis?

Jei lėšos kaupiamos tėvo/motinos vardu atidarytoje sąskaitoje, teisiškai jos priklauso tėvams tol, kol nėra formaliai perleistos – tėvai patys nusprendžia, kada ir kokia forma (dovanojimo sutartimi, banko pervedimu) perduoti lėšas vaikui. Dažniausiai tai daroma sulaukus 18 metų, tačiau įstatymas neriboja galimybės perduoti dalį lėšų anksčiau, pavyzdžiui, studijoms apmokėti.

Jei kaupiama per IGD sutartį, kurioje vaikas – naudos gavėjas, išmokos ir jų gavimo sąlygos apibrėžiamos pačioje draudimo sutartyje (pvz., sukakus tam tikram amžiui arba įvykus draudžiamajam įvykiui) – tai verta iš anksto aptarti su draudimo konsultantu, nes sutarčių sąlygos skiriasi priklausomai nuo draudiko ir produkto.

Kokių klaidų dažniausiai pridaro tėvai, pradėję kaupti vaikui?

- Investuoja neaiškiu tikslu. Be aiškaus tikslo (studijos, pirmas būstas, „tiesiog startas gyvenimui") sunku pasirinkti tinkamą laikotarpį ir rizikos lygį – kaupimas dažnai nutrūksta pirmus sunkesnius metus.
- Renkasi pernelyg konservatyvią priemonę. Kaupiant 15-18 metų laikotarpiui, indėlis ar itin konservatyvus fondas dažnai praranda perkamąją galią infliacijai – ilgam laikotarpiui akcijų dalis portfelyje paprastai pateisinama.
- Nesutaria su sutuoktiniu dėl lėšų statuso. Neaiškiai apibrėžta, kieno vardu ir kokia forma lėšos priklauso, gali tapti problema skyrybų ar paveldėjimo atveju – verta tai aptarti raštu jau kaupimo pradžioje.
- Investuoja nereguliariai. Sudėtinių palūkanų efektas geriausiai veikia esant reguliarioms, automatizuotoms įmokoms, o ne retkarčiais įnešamoms didesnėms sumoms.

Apie autorių

Arnas Kislauskas – finansų konsultantas, dirbantis su investavimo, gyvybės draudimo (IGD) ir pensijų kaupimo sprendimais Lietuvoje. Jei norite individualiai apsiskaičiuoti, kiek ir kokiu būdu verta kaupti vaikui, atsižvelgiant į jūsų šeimos situaciją, konsultaciją galite užsisakyti čia: arnaskislauskas.lt.

Šaltiniai

- Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)
- Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
- Lietuvos bankas – investuotojų švietimo medžiaga

Skaitykite taip pat: „Kaip pradėti investuoti su 50 EUR per mėnesį"