Kaip diversifikuoti investicijas turint tik 100–200 EUR per mėnesį?

Kaip diversifikuoti investicijas turint tik 100–200 EUR per mėnesį?

Turint 100–200 EUR per mėnesį, tikra diversifikacija dažniausiai reiškia vieną platų pasaulinį ETF, o ne kelis atskirus fondus. Vienas fondas, sekantis pasaulinį akcijų indeksą, apima tūkstančius bendrovių iš dešimčių šalių — diversifikaciją suteikia paties indekso plotis, o ne fondų skaičius portfelyje. Perkant po kelis skirtingus ETF nedidelėmis sumomis, santykinai išauga pirkimo mokesčiai, o realios diversifikacijos naudos beveik nepridedama, nes daugelis populiarių ETF ir taip stipriai persidengia savo turiniu.

Toliau — kodėl fondų skaičius nėra tas pats, kas diversifikacija, ir kaip spręsti, kada verta pridėti antrą turto klasę.

Kodėl nereikia pirkti 5–10 skirtingų ETF vienu metu?

Populiarus mitas — kad diversifikacija reiškia „kuo daugiau fondų, tuo saugiau". Iš tikrųjų daugelis plačiausių pasaulinių ETF (pvz., sekančių MSCI World ar panašius indeksus) jau savaime apima apie 1500 bendrovių iš maždaug 23 išsivysčiusių šalių. Perkant papildomus ETF, kurie iš esmės investuoja į tas pačias didžiąsias JAV technologijų bendroves, portfelis realiai nediversifikuojamas — tiesiog dubliuojamas. Be to, kiekvienas papildomas pirkimas nedidele suma santykinai padidina fiksuotus tarpininkavimo mokesčius, kurie mažam investuotojui gali „suvalgyti" reikšmingą dalį grąžos.

Koks vienas ETF geriausiai diversifikuoja portfelį su nedidele suma?

Praktiškiausias pasirinkimas mažam mėnesiniam investuotojui — vienas fondas, sekantis platų pasaulinį indeksą (pvz., apimantį tiek išsivysčiusias, tiek besivystančias rinkas), o ne vien išsivysčiusių šalių indeksą. MSCI World indekse apie 70 proc. svorio tenka JAV bendrovėms — tai reiškia, kad net platus, atrodytų, „pasaulinis" fondas iš tikrųjų stipriai priklausomas nuo vienos šalies rinkos. Fondas, apimantis ir besivystančias rinkas, sumažina šią koncentraciją ir suteikia platesnę geografinę diversifikaciją per vieną pirkimą.

Kada verta pridėti antrą turto klasę, pvz. obligacijas?

Kol investuojama reguliariai ir laikotarpis iki tikslo (pvz., pensijos) yra ilgas — 15–30 metų — vieno akcijų ETF paprastai pakanka, nes ilgu laikotarpiu akcijų rinka istoriškai atsigauna po kritimų. Obligacijų ar kitos mažesnės rizikos turto klasės pridėti verta, kai:

• iki numatomo tikslo (pinigų prireiks) lieka mažiau nei 5–10 metų;

• investuotojas emociškai sunkiai toleruoja didelius portfelio svyravimus ir rizikuoja parduoti nuostolingai per kritimą;

• sukauptas kapitalas jau pasiekė sumą, kurios praradimas reikšmingai paveiktų finansinį saugumą.

Iki tol papildoma turto klasė dažniausiai tik sumažina ilgalaikę grąžą, nesuteikdama proporcingos naudos.

Ar verta diversifikuoti tarp kelių brokerių ar platformų?

Tai — kitokio tipo diversifikacija, nesusijusi su investicijų turiniu. Kelių brokerių naudojimas gali turėti prasmę, jei sukaupta suma viršija konkrečios šalies indėlių/investicijų draudimo ribas arba jei norima sumažinti priklausomybę nuo vienos platformos techninių ar veiklos rizikų. Mažam mėnesiniam investuotojui (100–200 EUR) ši rizika paprastai nėra prioritetinė — svarbiau pirmiausia užtikrinti paties portfelio (turinio) diversifikaciją.

Kaip diversifikacija realiai sumažina riziką praktikoje?

Diversifikacija neapsaugo nuo bendro rinkos kritimo, bet apsaugo nuo atskiros bendrovės ar sektoriaus žlugimo. 2008 metais pasaulinė akcijų rinka (MSCI World) krito apie 40 proc. — šio kritimo diversifikacija tarp bendrovių nebūtų sušvelninusi, nes smuko visa rinka. Tačiau jei portfelyje būtų buvusi tik viena ar kelios bendrovės (pvz., tik technologijų sektoriaus), o ne platus indeksas, rizika būtų buvusi žymiai didesnė — atskiros bendrovės gali bankrutuoti visiškai, o platus indeksas — ne. 2022 metais rinka krito apie 17,7 proc., o po abiejų šių kritimų — atsigavo. Diversifikacijos tikslas nėra išvengti rinkos svyravimų, o sumažinti priklausomybę nuo vienos bendrovės ar siauro sektoriaus likimo.

Šaltiniai

• MSCI World Index istoriniai duomenys — en.wikipedia.org/wiki/MSCI_World

• Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), investicinės sąskaitos apmokestinimas — vmi.lt

Susijęs straipsnis: [Kaip investuoti su 50 EUR per mėnesį?]

Apie autorių

Arnas Kislauskas — finansų konsultantas, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu ir pensijų planavimu Lietuvoje. Jei norite individualiai aptarti savo portfelio sudėtį, konsultaciją galite užsisakyti svetainėje arnaskislauskas.lt.