
Vokietija didelė. Lenkija arti. Skandinavijoje kainos aukštesnės. Jungtinėse Valstijose – milžiniška rinka. Visa tai tiesa – ir nė viena iš šių priežasčių savaime nepasako, ar ten uždirbsi.
Dažniausiai eksporto kryptis renkasi pagal bendrą šalies patrauklumą: gyventojų skaičių, ekonomikos dydį, vieną kontaktą parodoje ar pažįstamą, sakantį turintis ryšių. Pradžioje toks pasirinkimas atrodo logiškas – rinka didelė, vadinasi, klientų ten tikrai yra. Po kelių mėnesių paaiškėja, kad klientai perka kitaip, pardavimo ciklas ištįsęs, o vietiniai konkurentai turi stipresnį vardą. Tada eksportas pradeda ryti pinigus – nauja svetainė, prezentacija, stendas parodoje, naujas žmogus – o pardavimų vis dar nėra. Arba jie per maži, kad padengtų rinkos vystymo išlaidas.
Todėl pirmas žingsnis renkantis eksporto rinką – atskirti jos dydį nuo galimybės ją realiai pasiekti.
Tūkstančiai potencialių klientų nieko nereiškia, jeigu nežinai, kokiu kanalu juos pasiekti ir kodėl jie turėtų rinktis mažai žinomą tiekėją iš Lietuvos. Daug svarbiau – ar toje šalyje yra konkretus klientų segmentas, kuriam tavo pasiūlymas sprendžia pakankamai svarbią problemą. Kas tas klientas? Ką jis šiandien perka iš konkurentų? Kas jam neįtinka esamame sprendime? Kiek jam kainuoja pakeisti dabartinį tiekėją? Kas priima sprendimą ir kiek laiko trunka pardavimas?
Šie klausimai daug vertingesni už bendrą teiginį, kad šalyje didelė paklausa. Jeigu vidaus rinkoje šito atsakymo dar neturi išgryninto, verta pradėti nuo klientų segmentavimo – be jo eksporto strategija ir toliau rems tik spėjimus.
Kad problema dažniausiai ne logistika ar muitai, o būtent tikslinės rinkos ir kliento neapibrėžtumas, patvirtina ir JAV Small Business Administration 2024 m. tyrimas: didžiausiu iššūkiu plečiant eksportą 54% mažų įmonių įvardija būtent užsienio klientų radimą ir rinkos identifikavimą – ne kainodarą ar dokumentus.
Lietuvoje verslas gali būti gerai žinomas, turėti stiprius santykius ir ilgą istoriją. Užsienio rinkoje šie privalumai neatsiverčia automatiškai – naujam klientui esi nežinomas tiekėjas, kurį reikia rinktis vietoj to, kas jau veikia. Mažesnė kaina atrodo paprasčiausias argumentas, bet tai pavojinga strategija: visada atsiras dar pigesnis pasiūlymas, o žemesnė kaina dar turi padengti ilgesnį pardavimo ciklą, logistiką, partnerio maržą ir aptarnavimą.
Todėl prieš pasirenkant rinką verta atsakyti – kuo tavo pasiūlymas joje bus vertingas? Gal gali pristatyti greičiau. Gal gebi gaminti mažesnėmis partijomis. Gal tavo paslauga lankstesnė. Gal sprendi specifinę problemą, kurios dideli rinkos žaidėjai nenori imtis. Jeigu šito atsakymo nėra, rinkos plėtra virs nuolaidų ir pardavėjų pastangų žaidimu.
Vietoj to, kad iškart įsimylėtum vieną kryptį, atsirink dvi tris galimas šalis ir kiekvieną įvertink pagal tuos pačius kriterijus: ar joje yra tavo idealus klientas, kiek stipri jo problema, kaip atrodo konkurencija, kokiu kanalu jį pasieksi, kokios maržos galima tikėtis, kiek laiko užtruks gauti pirmą rezultatą. Rinkis ne didžiausią šalį, o tą, kurioje tavo dabartinės galimybės geriausiai atitinka realią rinkos situaciją.
Naujoje šalyje neužtenka parduoti produktą – reikia užsidirbti pasitikėjimą. Kartais tam reikės vietinio partnerio, sertifikavimo, vietinės kalbos, kitokių mokėjimo sąlygų ar tiesiog dažnesnio buvimo rinkoje. Visa tai kainuoja laiką ir pinigus dar iki pirmo normalaus rezultato. O jeigu pavyks laimėti pirmus klientus – ar gamyba, tiekimo grandinė ir komanda pajėgs juos aptarnauti? Blogai įvykdytas pirmas užsakymas gali užverti rinką greičiau nei silpna rinkodara.
Reali eksporto galimybė atsiranda ten, kur susitinka trys dalykai: rinkoje yra aiški problema, kurią gebi spręsti; turi realų būdą pasiekti klientą ir sukurti pasitikėjimą; organizacija gali pristatyti pažadėtą rezultatą pelningai. Jeigu trūksta bent vieno elemento, plėtra tampa brangiu bandymu. Pradėk siaurai: viena šalis, vienas aiškus klientų segmentas, vienas pasiūlymas, vienas pagrindinis pardavimo kanalas. Toks startas atrodo per mažas, bet leidžia greitai pamatyti, kas veikia, o kas buvo tik graži prielaida.
Jeigu svarstai kelias eksporto kryptis ir visos atrodo vienodai patrauklios, parašyk. Padėsiu aiškiai įvertinti, kur yra reali verslo galimybė, o kur tik didelė rinka gražiu pavadinimu.
Written by
Follow Justas to see new posts in your feed, on your phone or by email.
More from
Justas Razmus →Pirmas mėnuo su išoriniu partneriu: nuo ko prasideda darbas?
Nusprendei dirbti su išoriniu partneriu. Sutartis pasirašyta, pirmas susitikimas suplanuotas. Dabar kyla klausimas, nuo ko viskas prasidės. Gal partneris iš karto pasakys, ką keisti? O gal pirmiausia teks daug pasakoti apie savo įmonę? Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip atrodo…
Pirmos 30 dienų su nauju klientu: kaip jas suplanuoti?
Klientas pasirašė sutartį ir sumokėjo pirmą sąskaitą. Pardavėjas atsikvepia ir ieško kito kliento. Darbą perima kitas žmogus, kuris apie klientą žino nedaug. Po savaitės klientas skambina tau ir klausia, kas vyksta. Tokią situaciją pažįsta daug savininkų. Vis dėlto retas…
Kaip nustatyti kredito limitą ir mokėjimo atidėjimą klientui?
Naujas klientas nori didelio užsakymo ir prašo 60 dienų atidėjimo. Tu džiaugiesi užsakymu ir sutinki. Po dviejų mėnesių klientas prašo dar vienos siuntos, nors už pirmą dar nesumokėjo. Atsisakyti nedrąsu, nes bijai jį prarasti. Taip tavo pinigai pamažu atsiduria kliento…