Trumpas atsakymas: paimkite lentelę su 13 stulpelių, po vieną kiekvienai ateinančiai savaitei. Viršuje įrašykite, kiek pinigų šiandien yra sąskaitoje. Toliau kiekvienai savaitei surašykite, kiek pinigų realiai įeis ir kiek išeis. Apačioje matysite likutį kiekvienos savaitės pabaigoje. Jei kurią nors savaitę jis nukrenta žemiau ribos, su kuria jaučiatės ramiai, apie problemą sužinote iš anksto, o ne tą dieną, kai reikia mokėti algas.
Kodėl būtent 13 savaičių? Tai maždaug vienas ketvirtis. Pakankamai toli, kad pamatytumėte didesnius mokėjimus, ir pakankamai arti, kad skaičiai būtų ne spėjimai, o beveik žinomi dalykai.
Ne pardavimus, o pinigus. Tai svarbiausias skirtumas. Jei sąskaitą išrašėte šiandien, o klientas moka po 60 dienų, ji atsiras devintoje savaitėje, ne pirmoje.
Pirmiausia nepanikuoti. Minusas po aštuonių savaičių yra informacija, ne krizė. Turite laiko pasikalbėti su klientu dėl greitesnio apmokėjimo, susitarti su tiekėju dėl kitokio termino, atidėti pirkimą ar laiku kreiptis į banką. Visi šie pokalbiai daug lengvesni, kai vyksta anksčiau, o ne paskutinę dieną.
Dažna klaida yra į prognozę įrašyti tai, ko norėtųsi, o ne tai, kas tikėtina. Prognozė, kuri visada rodo gerą rezultatą, nieko nepadeda. Geriau, kad ji būtų šiek tiek pesimistiška ir kartais maloniai nustebintų.
Pirmoji versija gali užimti apie valandą. Vėliau atnaujinti kas savaitę užtrunka gerokai trumpiau. Tai turbūt pigiausias draudimas nuo situacijos, kai pelningas verslas neturi iš ko sumokėti algų.
Photo: Jakub Żerdzicki on Unsplash
Get an email when Giedrius publishes