Ar Sodros pensijų užteks, kai Lietuvoje gims vis mažiau vaikų?

Ne visai taip paprasta, kaip atrodo iš bendro „Sodros“ biudžeto skaičiaus. 2026 m. visas „Sodros“ biudžetas planuojamas su 1,463 mlrd. eurų pertekliumi (pajamos 10,252 mlrd., išlaidos 8,789 mlrd. eurų), tačiau tai apima visas draudimo sritis — ligos, motinystės, nedarbo išmokas, ne vien pensijas. Vien pensijų socialinio draudimo įmokų 2026 m. surinksime apie 3,611 mlrd. eurų, o pensijoms išmokėti reikės 6,931 mlrd. eurų — tai jau daugiau kaip 3,3 mlrd. eurų spraga, kurią dengia atskiri valstybės biudžeto asignavimai (3,825 mlrd. eurų). Kitaip tariant, vien dirbančiųjų pensijų įmokos jau šiandien pensijų neišperka — sistema priklauso nuo papildomo valstybės biudžeto finansavimo, o šis poreikis tik augs, nes 2025 m. Lietuvoje gimė preliminariais duomenimis apie 17,5 tūkst. vaikų (mažiausiai bent per du dešimtmečius), o vieną senjorą socialinio draudimo įmokomis šiandien išlaiko vos apie 3 dirbantieji, kai prieš 15 metų šis santykis siekė 5.

Kiek vaikų gimė Lietuvoje 2025 metais ir kaip tai lyginasi su praeitimi?

Valstybės duomenų agentūros preliminariais duomenimis, 2025 m. Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių — apie 1,6 tūkst. mažiau nei 2024 m. (19 086 gimimai) ir beveik perpus mažiau nei prieš dešimtmetį, kai kasmet gimdavo apie 30 tūkst. vaikų. Suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki maždaug 1,0, kai kartų kaitai palaikyti reikia 2,1. 2025 m. mirė 36 869 žmonės — daugiau nei dvigubai daugiau nei gimė. Pirmų keturių 2026 m. mėnesių duomenys (5512 gimimų) rodo, kad kritimas tęsiasi ir toliau, nors dėl teigiamos migracijos balanso (2025 m. imigravo apie 44 tūkst., emigravo 28,5 tūkst.) bendras gyventojų skaičius traukiasi lėčiau — 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2,887 mln. nuolatinių gyventojų, tai yra vos 0,1 proc. mažiau nei prieš metus.

Kiek „Sodra“ 2026 m. surinks ir išmokės pensijoms?

Čia svarbu skirti du dalykus. Visas „Sodros“ biudžetas (visos draudimo sritys kartu) 2026 m. patvirtintas su pajamomis 10,252 mlrd. eurų ir išlaidomis 8,789 mlrd. eurų — bendras perteklius 1,463 mlrd. eurų. Tačiau ši suma apima ir ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe draudimą, kurie finansuojami atskirai nuo pensijų.

Jei žiūrime tik į pensijas: pensijų socialinio draudimo įmokų 2026 m. numatyta surinkti 3,611 mlrd. eurų, o pensijoms išmokėti (78,9 proc. visų „Sodros“ išlaidų) reikės 6,931 mlrd. eurų. Vien iš dirbančiųjų įmokų susidaro maždaug 3,3 mlrd. eurų trūkumas. Šis trūkumas dengiamas atskirais valstybės biudžeto asignavimais — 2026 m. jie sieks 3,825 mlrd. eurų. Toks mechanizmas įtvirtintas įstatymiškai: nuo 2017 m. liepos socialinio draudimo įmokos tarifas bendrajai (pagrindinei) pensijos daliai finansuoti buvo sumažintas 1 procentiniu punktu, o susidariusią spragą kasmet kompensuoja valstybės biudžetas.

Praktiškai tai reiškia, kad vien dirbančiųjų pensijų įmokų šiandien jau neužtenka pensijoms padengti — sistema priklauso nuo papildomo, kasmet augančio valstybės biudžeto finansavimo (žr. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą apie 2026 m. „Sodros“ biudžetą). Vidutinė senatvės pensija 2026 m. augs 80 eurų (12 proc.) iki 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą — 90 eurų (12,5 proc.) iki 810 eurų; pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987. Tai gera žinia pensininkams, tačiau ji nekeičia fakto, kad grynai įmokomis grįsta dalis sistemoje jau seniai nebesibalansuoja pati.

Koks šiandien dirbančiųjų ir pensininkų santykis Lietuvoje?

„Luminor“ ekonomistų vertinimu, per pastarąjį 15 metų laikotarpį santykis tarp dirbančiųjų, mokančių socialinio draudimo įmokas, ir senjorų susitraukė nuo 5:1 iki 3,1:1. Tai reiškia, kad šiandien vieno pensininko pensiją savo įmokomis faktiškai finansuoja trys dirbantieji, o ne penki, kaip buvo dar visai neseniai. Vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis per pastaruosius 20 metų išaugo daugiau nei 6 procentiniais punktais ir dabar sudaro apie 20 proc. visuomenės.

Kaip šis santykis keisis iki 2050 metų?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertų prognozėmis, iki 2050 m. vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis išaugs nuo maždaug 21 iki 30 proc., o užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 iki 43 proc. Vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo dabartinių 2,2 iki 1,4. Kai kurios ekonomistų prognozės (pvz., Ž. Mauricas, „Luminor“) mini dar atsargesnį scenarijų — santykį 1,5:1, o atskirais atvejais net 1:1. Lietuvos banko skaičiavimais, net naudojant sukauptą „Sodros“ rezervą papildomam pensijų indeksavimui, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų, o pats indeksavimas prognozuojamu laikotarpiu būtų stabdomas bent keturis kartus — tai reiškia, kad pensijos augtų lėčiau nei atlyginimai.

Ar „Sodros“ biudžeto perteklius reiškia, kad pensijų sistema yra saugi?

Ne. Bendras 1,463 mlrd. eurų „Sodros“ perteklius susidaro iš visų draudimo sričių kartu (pensijos, liga, motinystė, nedarbas), o pati pensijų dalis, kaip minėta, atskirai vertinant įmokas ir išmokas, jau yra deficitinė — ją subalansuoja valstybės biudžetas, ne rinkos ar demografijos dėka. Tai reiškia, kad sistemos „balansas“ šiandien priklauso nuo politinio sprendimo kasmet skirti vis didesnius asignavimus, o ne nuo to, kad dirbančiųjų įmokų pakanka. Valstybės kontrolės (kaip fiskalinės institucijos) 2025–2050 m. vertinimu, demografinis senėjimas ilguoju laikotarpiu darys dar didesnį spaudimą — o Lietuvoje 65 metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis jau šiandien yra vienas didžiausių ES, tuo tarpu išlaidos senatvės pensijoms, palyginti su BVP, atsilieka nuo ES vidurkio. Kitaip tariant, kol valstybės biudžetas pajėgus dengti augančią spragą, sistema veikia, bet jos struktūrinis pagrindas — mažėjantis dirbančiųjų skaičius, tenkantis kiekvienam pensininkui — silpnėja kasmet, o kartu didėja ir spaudimas pačiam valstybės biudžetui.

Ką tai reiškia praktiškai, jei pats papildomai nekaupsi?

Jei visa pensijos gaunama tik iš „Sodros“ (I pakopa), tikėtina, kad ateityje jos pakeitimo norma (santykis su buvusiu atlyginimu) bus žemesnė nei šiandien, o indeksavimas — lėtesnis nei darbo užmokesčio augimas. Tai nereiškia, kad „Sodros“ pensijos išnyks — sistema politiškai ir socialiai per svarbi, kad būtų panaikinta, o valstybė turi svertų (pensinio amžiaus kėlimas, įmokų bazės platinimas, rezervo naudojimas). Tačiau realu tikėtis, kad valstybinė pensija ateityje padengs mažesnę dalį pragyvenimo poreikių nei šiandien. Todėl finansiškai atsargesnis požiūris — planuoti pensijos pajamas iš kelių šaltinių, o ne remtis vien I pakopa.

Kokios yra papildomo kaupimo galimybės pensijai?

Praktiškai yra trys pagrindiniai keliai: II pakopos pensijų kaupimas (dalis „Sodros“ įmokų nukreipiama į asmeninę investicinę sąskaitą), III pakopos pensijų fondai arba investicinis gyvybės draudimas (IGD) — savanoriškas kaupimas, ir tiesioginis investavimas (pvz., per ETF ar vertybinius popierius). Kiekvienas kelias turi savo mokestinį ir rizikos profilį — pavyzdžiui, IGD ir III pakopos pensijų sutartyse svarbu žinoti, kokios sąlygos taikomos GPM lengvatai išmokant sukauptą sumą, o investuojant tiesiogiai — kaip apmokestinamas kapitalo prieaugis. Šį palyginimą detaliau nagrinėju straipsnyje „IGD ar ETF — kas apsimoka?“ . Kadangi kiekvieno žmogaus situacija (amžius, pajamos, esamas kaupimas, rizikos tolerancija) skiriasi, konkretaus sprendimo verta ieškoti individualiai, pasitarus su finansų konsultantu ar buhalteriu, o ne remtis bendra rekomendacija — apie tai, kaip tinkamai išsirinkti konsultantą, rašiau straipsnyje „Ar reikalingas finansų konsultantas ir kaip jį išsirinkti?“ .

Apie autorių

Arnas Kislauskas — finansų konsultantas, dirbantis investavimo, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo srityse visoje Lietuvoje. Jei norite įvertinti, kaip demografiniai pokyčiai gali paveikti jūsų būsimą pensiją, ir apsvarstyti papildomo kaupimo galimybes, konsultaciją galite užsisakyti arnaskislauskas.lt.

Šaltiniai

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. „Seime pristatytas 2026 m. „Sodros“ biudžetas“ (pensijų įmokų, išlaidų ir valstybės biudžeto asignavimų suskirstymas). https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/seime-pristatytas-2026-m-sodros-biudzetas-W7w/
LRT. „Seimas pritarė pertekliniam 2026-ųjų „Sodros“ biudžetui“. https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2770288/seimas-pritare-pertekliniam-2026-uju-sodros-biudzetui
LRT. „Šalis sensta ir traukiasi: ekspertai numato ryškius demografinius pokyčius“. https://kaunas.kasvyksta.lt/lietuvoje/salis-sensta-ir-traukiasi-ekspertai-numato-ryskius-demografinius-pokycius
tv3.lt. „Įspėjimas pensininkams Lietuvoje: pensijų didinamą sustabdys jau netrukus“. https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/ispejimas-pensininkams-lietuvoje-pensiju-didinama-sustabdys-jau-netrukus-n1529036
Valstybės kontrolė. „Valdžios sektoriaus finansų tvarumo 2025–2050 m. vertinimas“. https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/Download/4764
77.lt. „2025 m. Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkst. kūdikių“. https://77.lt/2025-m-lietuvoje-gime-apie-175-tukst-kudikiu-valstybe-ikrito-i-demografine-savizudybe