
Realaus pavyzdžio skaičiai rodo netikėtą atsakymą. Tam pačiam 36 metų žmogui, su identiškomis apsaugomis (gyvybės draudimas, nelaimingi atsitikimai, kritinės ligos, darbingumo netekimas), per 29 metus iki pensijos rizikos draudimas kainuoja apie 28 333 eurus, o investicinis gyvybės draudimas (toliau — IGD) — apie 34 800 eurų, tai yra 23 proc. daugiau. Tačiau paradoksas: pačiam draudimui (be investavimo dalies) IGD viduje skirta suma — apie 19 945 eurus — yra net 30 proc. mažesnė už atskiro rizikinio draudimo kainą už tas pačias apsaugas. Skirtumą tarp bendros IGD kainos ir grynos draudimo dalies sudaro administravimo ir investicijų valdymo mokesčiai, o ne pati apsauga.
Šis palyginimas remiasi dviem realiais PZU pasiūlymais tam pačiam 36 metų draudėjui, sudarytiems tą pačią dieną, su identiškomis draudimo sumomis: 10 000 eurų gyvybės draudimas, 40 000 eurų mirties dėl nelaimingo atsitikimo apsauga, 20 000 ir 10 000 eurų traumų apsaugos (lentelės A ir B), 100 eurų dienpinigiai, 20 000 eurų darbingumo netekimo ir 20 000 eurų kritinių ligų apsaugos. Vienas pasiūlymas — grynas rizikos draudimas be jokio kaupimo, kitas — IGD su tomis pačiomis rizikomis plius investavimo dalimi (JAV akcijų kryptimi, 100 proc. akcijų). Kadangi apsaugų sąrašas ir sumos sutampa beveik tiksliai, šis pavyzdys leidžia sąžiningai palyginti, kiek realiai kainuoja kiekvienas variantas.
Rizikos draudimas | IGD | |
|---|---|---|
Pradinė mėnesio įmoka | 39,42 € | 100 € |
Įmoka kinta laikui bėgant | Taip, didėja su amžiumi | Ne, fiksuota visą laikotarpį |
Iš viso sumokėta per 29 metus | ≈ 28 333 € | 34 800 € |
Preliminari sukaupta suma po 29 metų* | 0 € | ≈ 53 482 € |
*IGD sukaupta suma paskaičiuota taikant nuosaikų (8 proc. metinės grąžos) scenarijų — tai preliminarus, praeities rezultatais ir prielaidomis grįstas skaičiavimas, o ne garantija. Faktinė sukaupta suma priklauso nuo realios investicijų rezultatų raidos per visą 29 metų laikotarpį ir gali būti tiek mažesnė, tiek didesnė už nurodytą.
Rizikos draudimo įmoka kasmet auga kartu su amžiumi ir rizika, o IGD atveju sutarta 100 eurų mėnesio įmoka lieka fiksuota visą laikotarpį — ji nuo pat pradžių apima ir didėjančią draudimo dalies kainą, ir investavimo įnašą.
Tai nėra atsitiktinumas. Draudimo bendrovės, sujungdamos draudimą ir kaupimą į vieną sutartį, dalį administravimo išlaidų padengia iš bendro sutarties mokesčių srauto, todėl gali pasiūlyti pigesnę grynąją draudimo dalį, palyginti su atskiru, savarankišku rizikos draudimo produktu. Šiame konkrečiame pavyzdyje tai matoma tiesiogiai: PZU pasiūlyme nurodyti „prognozuojami draudimo (biometrinėms rizikoms padengti) mokesčiai“ per 29 metus sudaro apie 19 945 eurus — tai suma, kurią IGD viduje realiai „suvalgo“ draudimo dalis. Palyginimui, atskiro rizikinio draudimo sutartis už tas pačias apsaugas per tą patį laikotarpį kainuotų apie 28 333 eurus — 8 388 eurais (30 proc.) daugiau.
Didžiausią įtaką daro vadinamasis „neto rizikos suma“ (angl. net amount at risk) principas, ir jį geriausiai iliustruoja pati gyvybės draudimo (mirties bet kokia priežastimi) dalis. Rizikos draudime už 10 000 eurų gyvybės apsaugą kiekvienais metais mokate vis daugiau — nuo 2,34 eurų per mėnesį pirmais metais iki 15,12 eurų 29-aisiais metais — nes draudikas visą laikotarpį atsako už pilną 10 000 eurų sumą, ir ši rizika didėja senstant. Iš viso ši rizikos dalis per 29 metus rizikos draudime kainuoja apie 2 443 eurus.
IGD sutartyje ta pati 10 000 eurų gyvybės apsauga kainuoja kitaip: pirmais metais 34,94 eurų per metus, tačiau kasmet mažėja ir jau vienuoliktais metais nukrenta iki nulio — likusius 18 metų draudikas iš viso nebeskaičiuoja jokio mokesčio už šią apsaugą. Iš viso ši dalis per 29 metus IGD sutartyje kainuoja tik apie 295 eurus — daugiau nei 8 kartus pigiau nei rizikos draudime.
Priežastis paprasta: draudikas nemoka viso 10 000 eurų, jei jau turi sukaupęs jūsų investuotą kapitalą — jis papildomai draudžia tik skirtumą tarp draudimo sumos ir jau sukauptos investicijų vertės („neto rizikos sumą“). Kai sukaupta suma pasiekia ar viršija 10 000 eurų (šiame pavyzdyje tai įvyksta apie 11-uosius metus), papildomos rizikos draudikui nebelieka — jis tiesiog išmokėtų jau jums priklausančią sukauptą sumą, nesvarbu, koks būtų draudiminis įvykis. Rizikos draudimas tokios „nuolaidos“ neturi, nes jame nėra jokio kaupiamo kapitalo — draudikas visada atsako už visą sumą iki pat sutarties pabaigos.
Vien šis vienas mechanizmas (gyvybės draudimo dalis) paaiškina apie 2 148 eurus, arba maždaug ketvirtadalį (26 proc.), viso 8 388 eurų skirtumo tarp IGD ir rizikos draudimo bendros draudimo kainos per 29 metus. Likusią dalį lemia panašūs, nors mažiau ryškūs efektai kitose apsaugose (traumos, darbingumo netekimas) bei bendra administravimo kaštų sklaida per visą sutarties gyvavimo laiką.
Į investavimą ir sutarties administravimą. Virš pigesnės draudimo dalies IGD sutartyje papildomai taikomi: įmokos mokestis (pirmus 3 metus — 34 proc. nuo įmokos, vėliau — 4 proc.), mėnesinis administravimo mokestis, ir investicijų valdymo bei administravimo mokesčiai, kurie auga kartu su sukauptu kapitalu. Šiame pavyzdyje šie trys papildomi mokesčiai per 29 metus sudėjus siekia apie 10 839 eurus. Sudėjus juos su draudimo dalies kaina (19 945 €), bendra IGD sutarties „kaina“ (draudimas + visi mokesčiai) per 29 metus sudaro apie 30 784 eurus — tai yra didžioji dalis (apie 88 proc.) visų sumokėtų įmokų. Likusi dalis, investuota į pasirinktą kryptį, per 29 metus, augdama kartu su investicijų grąža, ir formuoja galutinę sukauptą sumą.
Rizikos draudimas, jei per visą laikotarpį nieko neatsitiko, negrąžina nieko — tai nėra praradimas, o apibrėžta, iš anksto žinoma apsaugos kaina. IGD, pagal PZU pasiūlyme pateiktą nuosaikų (8 proc. metinės grąžos) scenarijų, po 29 metų (sumokėjus 34 800 €) preliminariai sukauptų apie 53 482 € — tai 18 682 € daugiau, nei sumokėta. Svarbu pabrėžti: tai preliminarus skaičiavimas, paremtas praeities investicijų rezultatais ir prielaida, kad 8 proc. metinė grąža išsilaikys visą 29 metų laikotarpį — tai nėra garantija. Faktinė sukaupta suma priklauso nuo realios rinkos raidos ir gali būti tiek mažesnė, tiek didesnė už šį skaičių; draudimo bendrovė investavimo rezultato negarantuoja.
Jei vienintelis tikslas — apsauga, o ne kaupimas, rizikos draudimas lieka paprastesnis ir nuspėjamesnis pasirinkimas: mokate fiksuotą (nors ir laikui bėgant augančią) kainą už žinomą apsaugą, be jokio investavimo rizikos elemento. IGD šiuo atveju priverstinai priverčia prisiimti ir investavimo riziką — pateiktas 53 482 € skaičius yra preliminari prognozė, o ne garantuota suma, todėl realiu prastesnio rinkos scenarijaus atveju sukaupta suma gali būti mažesnė už prognozuotą, netgi mažesnė už sumokėtų įmokų sumą. Tai nėra IGD trūkumas savaime, tačiau svarbu suprasti, kad perkant IGD perkate ne tik (šiuo atveju pigesnę) apsaugą, bet ir sutinkate su investavimo rezultato neapibrėžtumu.
Šis pavyzdys rodo, kad toks derinys ne visada yra pigiausias kelias. Jei IGD viduje draudimo dalis realiai pigesnė nei atskiras rizikinis draudimas (kaip šiame pavyzdyje), tuomet minimalizuojant IGD draudimo sumą ir papildomai perkant pilną rizikinį draudimą, žmogus praktiškai moka du kartus už panašią apsaugą — vieną kartą (mažesnę) per IGD struktūrą, ir dar kartą per atskirą rizikinio draudimo sutartį. Prieš taip darant, verta paprašyti draudiko atskirai parodyti, kiek konkrečiai IGD sutartyje kainuoja vien draudimo dalis (biometrinių rizikų mokesčiai) — jei ji jau yra pigesnė už rinkos rizikinio draudimo kainą, papildomas rizikinis draudimas gali būti nereikalingas dubliavimas, o ne protinga apsauga.
Prieš pasirašant bet kurią sutartį, paprašykite draudiko pateikti tą pačią informaciją, kuri buvo naudota šiame palyginime: 1) atskirą biometrinių rizikų (draudimo) mokesčių lentelę metams į priekį; 2) atskirą administravimo ir investicijų valdymo mokesčių lentelę; 3) prognozuojamos sukauptos sumos skaičiavimus keliais scenarijais (nepalankiu, nuosaikiu, palankiu). Turėdami šiuos tris elementus, galėsite realiai palyginti — ne bendrą mėnesio įmoką, o tai, kas iš tikrųjų slypi po ja. Apie tai, kada IGD apskritai turi prasmę, plačiau esu rašęs straipsnyje „Investicinis gyvybės draudimas: kada tai turi prasmę, o kada ne“ , o palyginimą su ETF investavimu — straipsnyje „Investicinis gyvybės draudimas ar ETF: ką rinktis?“.
Svarbi pastaba: šis palyginimas remiasi vienu konkrečiu draudiko (PZU) pasiūlymu vienam konkrečiam amžiui ir apsaugų rinkiniui — kito draudiko, kito amžiaus ar kitokių draudimo sumų atveju santykis tarp rizikinio ir IGD viduje esančio draudimo kainos gali skirtis, o kartais būti ir priešingas. Bendra rinkos praktika (Lietuvos banko duomenimis) rodo, kad IGD sutartyse taikomi tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų įmokų — šiame pavyzdyje šis rodiklis (apie 88 proc. per 29 metus, skaičiuojant visus mokesčius įskaitant draudimo dalį) yra aukščiau šio diapazono, nes į jį įskaičiuota ir pati draudimo apsauga, o ne tik grynai administraciniai/investavimo mokesčiai. Prieš priimant sprendimą, visada verta paprašyti individualaus, jūsų konkrečiai situacijai pritaikyto pasiūlymo su detalizuotais mokesčiais.
Arnas Kislauskas — finansų konsultantas, dirbantis investavimo, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo srityse visoje Lietuvoje. Jei norite gauti individualų, jūsų amžiui ir poreikiams pritaikytą rizikos ir IGD pasiūlymų palyginimą su detalizuotais mokesčiais, konsultaciją galite užsisakyti arnaskislauskas.lt.
PZU Lietuva gyvybės draudimas. Rizikinio draudimo pasiūlymo pavyzdys ir IGD „Mylintiems gyvenimą“ pasiūlymo pavyzdys (individualūs pavyzdiniai skaičiavimai, 2026 m. rugsėjo mėn.).
Lietuvos bankas. „Visi investicinio gyvybės draudimo mokesčiai – Lietuvos banko suvestinėje“. https://www.lb.lt/lt/naujienos/visi-investicinio-gyvybes-draudimo-mokesciai-lietuvos-banko-suvestineje
Lietuvos bankas. „Analizė atskleidė investicinio gyvybės draudimo praktikos trūkumų“. https://www.lb.lt/lt/naujienos/analize-atskleide-investicinio-gyvybes-draudimo-praktikos-trukumu
Get an email when Arnas publishes
Kiek pinigų reikėtų turėti avariniam fondui Lietuvoje 2026 m.?
Kiek pinigų reikėtų turėti avariniam fondui Lietuvoje 2026 m.? Bendra taisyklė — 3–6 mėnesių būtinųjų (ne visų) mėnesio išlaidų suma, laikoma lengvai pasiekiamoje, ne rizikingoje vietoje. Dirbantiems pagal darbo sutartį su stabiliomis pajamomis dažnai pakanka 3–4 mėnesių, o…
Ar IGD reikalingas, jei darbdavys jau draudžia darbuotojus?
Ar IGD reikalingas, jei darbdavys jau draudžia darbuotojus? Dažniausiai — taip, nes darbdavio apmokamas draudimas (paprastai „draudimas nuo nelaimingų atsitikimų“) apsaugo tik nuo ribotos rizikų grupės — mirties ar traumos dėl nelaimingo atsitikimo, ne dėl ligos — ir baigiasi…
Ar Sodros pensijų užteks, kai Lietuvoje gims vis mažiau vaikų?
Ar Sodros pensijų užteks, kai Lietuvoje gims vis mažiau vaikų? Ne visai taip paprasta, kaip atrodo iš bendro „Sodros“ biudžeto skaičiaus. 2026 m. visas „Sodros“ biudžetas planuojamas su 1,463 mlrd. eurų pertekliumi (pajamos 10,252 mlrd., išlaidos 8,789 mlrd. eurų), tačiau tai…
AI-assisted, edited by the author