Iš popierinio Lietuvos ryto: filmas ir gyvenimo nauja epocha. Keista recenzija apie Odisėją. Analoginis pasaulis, grįžimas prie senosios poezijos, ciniško postmodernizmo pabaiga ir naujas optimizmas - Vakarai grįžta į namus, nors kelias skausmingas ir ne visi pasieks jo pabaigą. The future is bright, the future is orange.
Filmas labai optimistiškas, nes mūsų gyvenimas toks. Yra ir mano požiūris į juodaodę aktorę: jei ne politkorekcija, Nolanas to nedarytų. Nebūtų ir transsexual aktorės, kuri dabar vyras. Bet menininkai šimtmečiais daro kompromisus su tais, kurie moka. Kitaip gali būti nišiniu kūrėju ir čiulpti nykštį.
Get an email when Andrius publishes
More from
Andrius Užkalnis →Baisiausia diagnozė: “aš paprastas žmogus” Istorinis tekstas iš seniai. Niekas nepasikeitė. Žmogus gimsta, kad būtų nepaprastas.…
Apie nuolatinę JAV karo bazę Lietuvoje man parašė daug šviesių žmonių.
Kas apgins eilinį išspiriamą iš Latvijos zet-patriotą Ragoziną? Kada lietuviai pradės drąsiau siųsti velniop vatnikus? Bent jau kad būtų…