Rugsėjo 1-oji, rudimentinė tarybinio kolektyvizmo atriauga ant sveiko Lietuvos kūno
Po kovo 8-osios ir vasario 23-osios, tai bjauriausias tarybinio bendruomeniškumo navikas ir pagarbos valdžiai kulto ir prievartinės indoktrinacijos metastazė
Lietuvos sveikimo požymis - šimtai suaugusių, sveikinusių tarybinę mokslo ir žinių dieną prisiminimais, kaip nekentė mokyklos, ir kaip tėvai šlykščiai melavo, kad ateis laikas, pasiilgsi mokyklos kaip laimingiausio laiko gyvenime.
Melavo, kad mokykla smagu, mokyklos reikia, mokykla atvers vartus gyvenime, nes bijojo prieš pačius save, kad pasakius tiesą, vaikai užduos klausimus, į kuriuos nebus ką atsakyti. Pavyzdžiui, “jeigu jums mokykla tokia naudinga ir smagi buvo, kodėl tada iš jūsų nieko doro nesigavo?”.
Get an email when Andrius publishes
More from
Andrius Užkalnis →Baisiausia diagnozė: “aš paprastas žmogus” Istorinis tekstas iš seniai. Niekas nepasikeitė. Žmogus gimsta, kad būtų nepaprastas.…
Apie nuolatinę JAV karo bazę Lietuvoje man parašė daug šviesių žmonių.
Kas apgins eilinį išspiriamą iš Latvijos zet-patriotą Ragoziną? Kada lietuviai pradės drąsiau siųsti velniop vatnikus? Bent jau kad būtų…