Baisiausia post-sovietinių “kavinių” tradicija: vadovas įsitaiso prie geriausio staliuko, išsidėlioja savo supistą laptopą, sąskaitas ir popierius, because “kavinėje” jis svarbiausias.
“Kavinė” yra eufemizmas, todėl ir kabutėse: niekas ten kavos negeria, ėda dienos pietus. Tai restoranas, bet sovietinės geriatrinės beždžionės sako kavinė ir kavinukė, nes restoranas joms yra tik Erfurtas ir Palanga, kur reikėdavo duoti kyšį garderobšikui, kad praeitum.
Todėl vedėja yra svarbiausia madam.
Pagal tą pačią logiką kai būna mokykloje susitikimas su svečiu skirtas MOKINIAMS, učylkos įsitaiso pirmoje eilėje su savo auliniais batais ir bliuskomis, nes jos čia vyriausios. Kad mokykla yra VAIKAMS, joms nedašunta. Ne, ką jūs. Mokykla yra pedagogams.
Follow Andrius by email
More from
Andrius Užkalnis →Alio bumeriai surauktais snukiais ir kvaksinčios teisingos milenialès su sojos pieno chai mača. “Jaunimas knygų nebeskaito”, “greitas…
Mano karta (X) ir bumeriai taip džiaugiasi ir šaiposi, kad zumeriai nemoka naudoti analoginio laikrodžio, negalėtų naudoti telefono su…
LTSR spirituoto vyno pavadinimų pasaulis, arba vardai, baisesni už “Dainų dainelę”
Kaip mes tada gyvenome (14) Užkalnio evangelinės kronikos grįžta LTSR spirituoto vyno pavadinimų pasaulis, arba vardai, baisesni už “Dainų dainelę” Tarybinio vynelio-rašalo asortimentas buvo ne tik baisos kokybės fermentuotos puvėkų sultys, bet ir kolūkinio marketingo glaukoma ir…