Mugių kainų kosmonautai ir naujasis socializmas Lietuvos gatvėse Jei…

Mugių kainų kosmonautai ir naujasis socializmas Lietuvos gatvėse

Jei jums patinka svarstyti, kiek turėtų vienas ar kitas daiktas kainuoti, bet nedomina pagalvoti, o kiek gi jums reikėtų uždirbti, kad patenkintumėt savo poreikius, nurašytus nuo lubų, išrakinėtus iš instagramo fydo ar susapnuotus, jums nepatiks šis tekstas.

Atėjo atskubėjo auksinis rudenėlis, ir ūžia dūzgia šurmuliuoja mugės su drožinėtų šaukštų gavno-produkcija, juvelyrų kreivarankdarbiais, xujokeramika, vaistažolių mišiniais nuo čakrinių kamščių, tekstiliniu brudu ir rūkytais mėsgaliais iš urmo bazių.

Mamos (Karen ir Urtės), jau apipirkusios mažuosius ubliūdkus skriestuvais, liniuotėm ir baisiom spaidermeno kuprinėm iš Šanchajaus kalėjimo kooperatyvų mokyklinėse mugėse, sugužėjo į beprotiško vartojimo saturnalijas ir Antrojo Atėjimo Kaziuką, kur siekia prisikimšti savo kartoninius butus ir namus tolimuose Vilniaus autskirtuose dar daugiau faux-etninio chlamo ir dar procese suėsti parduotuvinės dešros su sauerkrautu ant popierinių lėkščių su suslavičiaus kečupu, nes tai taip kaimiška ir bendruomeniška, kaip gimtuosiuose Ožkabaliuose prie Dubysos pas močiutę.

Ir tada pusė socialinių tinklų būna like: “o jums normali tokia kaina?” arba “kaina paimta iš lubų”, “kaip jie pagrindžia tokią kainą?”.

Kaina yra paklausos ir pasiūlos santykis. Vienintelis pagrindas kainai: kad pirkėjas ją sutinka mokėti, o pardavėjas už ją sutinka parduoti.