GYVENIMAS PAVYKO (42) 42.Autoritetai ir bailiai, miesto mitai ir…

GYVENIMAS PAVYKO (42)

42.Autoritetai ir bailiai, miesto mitai ir “britų mokslininkai nustatė”

Žmones labiausiai bijo atsakomybės, todėl prisidenginėja viskuo ir bet kuo. Slepiasi už autoritetų, tikrų ir išgalvotų. Todėl valdo miesto mitai ir bobučių pasakos. Nuo vaikystės naikinau mitus

Viskas prasideda nuo klasikų citavimo. Kokios nors ištrauktos iš konteksto arba tyčia sukarpytos citatos, kaip “sveikame kūne - sveika siela”. Senovės Romos poetas Juvenalis sakė “REIKIA MELSTIS, kad sveikame kūne dar ir sveika siela būtų”. Tai nėra tik netikslu. Tai yra, bl, ATVIRKŠČIAI.

Paskui, kai klasikai išsibaigė, buvo klaikuma iš močiučių plėšomų kalendorių: “afrikiečių patarlė”, “kazachų išmintis”, “ispanų priežodis”. Posakiai, kurie atrodo gudrūs jų skaitytojams, yra geriausiu atveju banalūs (“po pavasario visada ateina vasara” - argentiniečių patarlė) ir blogiausiu - idiotiški (“motina blogai vaikui nepatars”).

Kodėl tuos posakius, sentencijas ir Paolo Coelho kreivos plunksnos vertos išmintys taip vertina ir brangina laimingi bukapročiai, tos tetos, kurios iš pensininkų žurnaliūkščių (ten versta medžiaga iš rusiškų leidinių, nes makabrinės leidėjos, tos pačios vurdalakės, kurios leidžia plėšomus kalendorius ir horoskopų sapnininkus su numirusia sene Vanga ant viršelio, jos kitų kalbų nežino, marinotos tarybiniame rauge), iš kalendorių ir net citatų rinkinių išsirenka pačias banaliausias, durniausias ir su motiniškos pasyvios agresijos prieskoniu.

Toms pyzdoms labiausiai patinka citatos, kur ką nors patarkuoja, pašpilkuoja, paauklėja ir admonišina. Jos gi visą laiką nori pakeisti pasaulį, keisdamos kitus (niekada ne save). Jos nori visus paauklėti ir pakeisti. Jos išauga iš šeimų, kur jos (būdamos jaunesnės) perdarinėjo vyrus, paskui vyras išėjo pas jauną dziundzę arba numiro, o jos pavirto senstančiom triapkėm, Karen, įkyriom raukšlėtom gavnasoskėm, kurios žino, kaip pasaulis turi būti.

Atėjus šeimos šventėje, tos guminės vaginos surašo lapelyje kalbą ir tuo banaliu tarybiniu nuodu prapliumpa prie šeimos stalo. Patriarchė užsideda gintarinius karolius ir davai skaityti iš popierio. “Štai ir vėl susirinkome, prie naujų metų stalo, nu žinau, dabar Kalėdom vadinam pagal tas visas naujas madas. Kas iš toli atvažiavo, kas iš arti, kas po rimtų darbų, kas po tų visokių nesąmonių naujoviškų su kompiuteriais, už kurias dar ir pinigus moka juokdariai. Kas su šeima ir vaikučiais, kas vaikučių neprisiruošia turėti, apie save tik galvoja, kas nei šeimos, nei vaikučių neturi, nes išbarstė, ką turėjęs. Skubam, bėgam ir dar senus laikus iškoliojame, iš nesupratimo. Naujų madų vaikomės. Kaip sakė tėvelis Stanislovas: “Visko buvo toje Tarybų Sąjungoje, o meilės, supratimo, tikrumo - žymiai daugiau”.”

Kodėl tokie žmonės taip mėgsta citatas ir slepiasi už autoritetų?