
Kol klientai ateina per rekomendacijas, versle daug kas atrodo geriau, nei yra iš tikrųjų. Telefonas skamba. Seni ryšiai dar veža. Vienas kitas didesnis klientas palaiko apyvartą. Atrodo, kad pardavimai vyksta. Gal ne idealiai, bet vyksta.
Ir tada srautas pradeda lėtėti. Rekomendacijų mažiau. Nauji klientai nebeateina taip natūraliai. Prognozės virsta spėlionėmis. Komanda sako, kad dirba, bet rezultatas neauga. Tu dar labiau įsitrauki pats ir supranti nemalonią tiesą: kol rekomendacijos veikė, buvo galima daug ko nematyti.
Labai daug mažų ir augančių B2B verslų ilgą laiką gyvena ant gero vardo, savininko ryšių ir kelių lojalių klientų. Tai savaime nėra blogai. Blogai prasideda tada, kai šitas modelis laikomas sistema.
Kai pas mane ateina savininkas su klausimu, kaip padidinti pardavimus, aš pirmiausia žiūriu ne į pardavėjų aktyvumą, o į pardavimų šaltinius. Iš kur ateina klientai. Kiek jų yra. Kiek pajamų priklauso nuo kelių stambių užsakovų. Kiek sandorių ateina iš kryptingų veiksmų, o kiek iš inercijos.
Nes jeigu didžioji dalis pardavimų vis dar remiasi rekomendacijomis, verslas atrodo stiprus tik tol, kol niekas nesikeičia. O rinka keičiasi visada. Žmonės keičia darbus. Biudžetai mažėja. Prioritetai persidėlioja. Vienas klientas sustabdo pirkimą ir staiga paaiškėja, kad apyvarta laikėsi ant per siauro pagrindo.
Prie to prisideda dar vienas dalykas, kurio dauguma nemato. Pirkėjai šiandien didžiąją sprendimo kelio dalį nueina patys, be tavęs. Gartner 2025 m. tyrimo duomenimis, 61 proc. B2B pirkėjų apskritai renkasi pirkimo procesą be pardavėjo įsikišimo. Tai reiškia, kad jeigu tavęs nėra ten, kur klientas ieško pats, tu iškrenti iš sąrašo dar prieš pirmą pokalbį. Rekomendacija tave anksčiau įnešdavo į tą sąrašą už dyką. Kai jų mažėja, tu tiesiog tampi nematomas.
Kai naujų klientų srautas sustoja, dauguma elgiasi vienu iš trijų būdų. Visi trys atrodo logiški. Nė vienas neveikia, jeigu apačioje nėra sistemos.
Bandoma viskas iš karto. Šiek tiek LinkedIn, šiek tiek šaltų laiškų, šiek tiek reklamos, šiek tiek renginių, šiek tiek senų pažinčių aktyvinimo. Judesio daug, aiškumo mažai. Po trijų mėnesių niekas negali pasakyti, kas iš to davė nors vieną sandorį.
Spaudžiami esami klientai. Atsiranda klausimas, kaip pakelti kainas neprarandant esamų klientų. Klausimas normalus, bet dažnai jis kyla ne iš brandos, o iš spaudimo. Kartais tai veikia. Kartais padaro dar daugiau žalos, nes problema buvo ne kainoje, o neaiškioje vertėje.
Ieškoma stipresnio pardavėjo. Surandamas žmogus, iš jo tikimasi, kad jis sutvarkys tai, kas metų metus nebuvo sutvarkyta. Po kelių mėnesių paaiškėja, kad jis neparduoda taip, kaip tikėtasi. Ir problema vėl ne jame — jam tiesiog niekas nedavė aiškios pardavimų logikos.
Todėl, kai girdžiu klausimą „kaip padidinti pardavimus“, beveik visada noriu jį perversti. Ne kaip padidinti. O ant ko tie pardavimai šiandien iš tikrųjų stovi. Jeigu jie stovi ant rekomendacijų — turi riziką. Jeigu ant vieno savininko — turi riziką. Jeigu ant kelių didelių klientų — turi labai didelę riziką. Jeigu visa tai vyksta vienu metu, tavo problema jau nebe pardavimų taktika. Tavo problema yra pardavimų modelis, kuris vis dar laikosi ant tavęs.
Šitoje vietoje labai aiškiai pasimato, kodėl tiek daug įmonių negali sudaryti realaus pardavimų plano metams. Planas paremtas viltimi, ne duomenimis. Tu žinai, kiek norėtum parduoti. Bet nežinai, kiek realiai reikia naujų kontaktų, kiek susitikimų, kiek pasiūlymų ir kokios konversijos, kad tą skaičių pasiektum.
Sprendimas čia nėra stebuklingas, bet jis konkretus ir turi eiliškumą.
Išsiaiškink, kokie kanalai pas tave realiai veikia. Ne kas teorijoje galėtų veikti, o kas per pastaruosius metus davė užklausas, pokalbius ir sandorius. Dažnai paaiškėja, kad realiai veikia vienas, o pastangos išbarstytos per penkis.
Blaiviai pasižiūrėk į klientų portfelį. Jeigu per daug priklausai nuo kelių didelių klientų, turi ne stabilumą, o trapumą. Kol viskas gerai, atrodo saugu. Kai vienas dingsta, supranti kainą.
Susidėk normalų pardavimų piltuvėlį. Ne tam, kad turėtum gražią lentelę. Tam, kad matytum, kur stringa judėjimas: ar trūksta kontaktų, ar kokybiškų pokalbių, ar pasiūlymai silpni, ar reakcija per lėta, ar klientas nesupranta vertės.
Susitvarkyk pasiūlymo vertę. Kai verslas bijo pakelti kainas, problema dažniausiai ne klientų jautrumas, o tai, kad pati įmonė negeba aiškiai pagrįsti, už ką klientas moka. Kaina B2B segmente nėra tik skaičius. Tai pasitikėjimo ir vertės komunikacijos testas.
Susitark, kas už ką atsakingas. Kai viskas formaliai deleguota, bet realiai vis tiek laikosi ant savininko, komanda tai puikiai jaučia. Ir tada jokie tikslai neveikia taip, kaip turėtų.
Tas pats galioja ir po pardavimo. Jeigu klientas grįžta tik pas tave, o ne į įmonės sistemą, verslas auga ne ant struktūros, o ant žmogaus. Iš pradžių tai atrodo kaip stiprus asmeninis ryšys. Vėliau tampa kaklo kilpa.
Brandesni pardavimai prasideda ne tada, kai atsiranda daugiau veiklos, o tada, kai atsiranda daugiau aiškumo. Kai žinai, iš kur ateina nauji klientai. Kai nebijai peržiūrėti kainos. Ir kai kiekvienas svarbus sandoris nebeturi eiti per tave.
Jei matai, kad naujų klientų srautas išseko, o pardavimai vis dar laikosi ant tavęs, parašyk. Padėsiu aiškiai pamatyti, ką reikia sutvarkyti pirmiausia.
Get an email when Justas publishes
More from
Justas Razmus →Nuo ko pradėti eksportą, kad plėtra netaptų brangiu eksperimentu?
Eksportas retai prasideda nuo skaičiavimų. Dažniau — nuo jausmo, kad Lietuva tapo per maža. Klientų vietinėje rinkoje jau turi, produktas veikia, komanda sukaupusi patirties. Atrodo, kad kitas logiškas žingsnis yra užsienis. Tada prasideda pasiruošimas. Pasirenkama šalis…
Ką daryti, kai verslas per daug priklauso nuo vieno tiekėjo?
Priklausomybė nuo vieno tiekėjo retai atrodo kaip problema. Bent jau tol, kol viskas veikia. Tiekėjas pažįstamas. Sąlygos suderintos. Žmonės vieni kitus supranta. Prekės ar žaliavos atvažiuoja, kokybė priimtina, pirkimams nereikia kaskart iš naujo ieškoti ir derinti kainų…
Ką daryti, kai apyvarta auga, bet pelnas nedidėja?
Apyvarta paaugo dvidešimt procentų. Komanda dirbo daugiau nei bet kada. Klientų buvo daugiau. Sąskaitų išrašyta daugiau. O mėnesio pabaigoje pažiūri į rezultatą ir matai tą patį pelną kaip pernai. Kartais mažesnį. Tada prasideda paaiškinimų paieška. Pabrango medžiagos. Išaugo…