Kaimiečiai nemoka reklamuoti

Mieli kaimiškos, organinės, biodinaminės, močiučių receptų ir senelio apyvarpės raugo maisto produkcijos gamintojai ir pardavėjai. 

Kai stipriausias akcentas jūsų reklamose yra neapykanta modernumui, maximoms, „visai tai hėmijai”, trąšoms ir MSG, tai jūs pasiekiate pirkėją.

Deja, pasiekiate tik patį bukiausią, pikčiausią, sovietizuotą ubagą, auksazūbės tarybines kretančias debiles, nedagydytas Kašpirovskio, kurios stena „čia viskas natūralu”. Degtinėje ir džine irgi viskas natūralu, jobta. Druska yra natūralu. Arsenas yra natūralu. Cipakai su spirgais irgi yra natūralûs. Cigaretėje tabakas yra natūralus, jei pasirenki biodinaminį - tik sveikesnis nuo to nepasidaro.

Vienintelis dalykas, kurio galima nekęsti - nehumaniškos mėsos ir paukštienos gamybos. Tik pas jus tai ne prioritetas ir jūs, monstrai, daugelis tebeginate kailių fermas ir rišate šunis prie lenciūgo, nes kaimietiškumas yra kaip pusiau minkštai virtas kiaušinis: smegenų išorėje minkšta, viduje skysta, ir paspaudus išbėga.

Kalbėti geriausia apie jūsų privalumus, gi tos rugiaveidės anemiškos krysos vapa “pas mus viskas nuo grūdo iki kepalo, viską darome patys”. Šiaip visiems poxui kas augina grūdus, jeigu juos augina kokybiškai ir jeigu geros rūšys. O jūsų blyškūs snukiai nėra gera reklama jūsų prekei, tuo tarpu šiaudinės skrybėlės ir kolūkiečių prikolai veikia tik tiems, kas mėgsta „Duokim garo” ir panašų muzikos ersatzą protiškai jobnutiems.

Tam ir yra darbo pasidalinimas ir specializacija, ir todėl mes negyvename kaip atsilikę XVIII amžiaus kaimiečiai, kurie blet patys kasa bulves, patys audžia ir patys gaminasi sau batus.