Charizma: vadovo įrankis pasitikėjimui kurti (I dalis)

Charizma dažnai laikoma kažkokia paslaptinga, įgimta dovana. Versle tai sukuria pavojingą klaidą: jeigu manyti, kad charizmą turi tik „išrinktieji“, tuomet daugybė vadovų net nepradeda jos lavinti, nors būtent ši savybė nulemia, kaip lengvai komandos priima kryptį, kaip jos reaguoja į krizes ir kiek pasitiki savo lyderiu. Charizma nėra magija. Tai yra sistema, kurią gali ugdyti kiekvienas vadovas, turintis noro.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas sudaro charizmą ir kodėl ji tokia svarbi vadovui. O antroje dalyje, kurią paskelbsiu netrukus, pereisime prie konkrečių metodų, kaip šį gebėjimą treniruoti ir kaip jį pritaikyti vadovo kasdienybėje, derybose ir kuriant verslo kultūrą.

Šiuolaikinės komandos nebenori būti vedamos žmogaus, kuris garsiai kalba, demonstruoja aroganciją ar nuolat bando įrodyti savo teisumą. Šiandienos lyderystė remiasi kitais parametrais: vidine ramybe, gebėjimu sukurti saugią atmosferą, aiškia kryptimi ir gebėjimu komunikuoti taip, kad žmogus pradėtų labiau pasitikėti tiek idėja, tiek tuo, kuris ją išdėsto.

Charizmatiškas vadovas nėra tas, kuris sukelia euforiją. Tai tas, su kuriuo komandai ramu. Jo buvimas siunčia signalą: situacija valdoma, kryptis aiški, o emocinis fonas nebanguoja pagal nuotaikų pokyčius.

Arba paprasčiau: komandos pasitikėjimas vadovu dažnai gimsta ne iš jo kompetencijų, o iš būsenos, kurią jis kuria aplink save.

Charizma nėra vienas pojūtis. Tai trijų lygmenų visuma, kuri veikia kartu ir sustiprina viena kitą.

Pirmasis lygmuo: savivoka

Pirmasis lygmuo yra savivoka. Ji reiškia vidinę būseną, kurią vadovas atsineša į kiekvieną susitikimą, pokalbį ar sprendimą. Jeigu žmogus viduje jaučia nerimą, gynybiškumą, įtampą ar nuolatinį poreikį įrodyti savo vertę, visa tai komanda pajunta net be žodžių. Žmonės instinktyviai reaguoja į emocinį foną, o ne į sakinių turinį. Todėl tikrasis charizmos pamatas prasideda ten, kur atsiranda aiškumas dėl savęs: savo stiprybių, silpnybių, ribų, tikslų ir būsenos, kurioje vadovas nori gyventi. Savivoka yra tarsi vidinis stuburas, ant kurio remiasi visi kiti charizmos elementai.

Antrasis lygmuo: komunikacija

Antrasis lygmuo – komunikacija. Čia svarbu suprasti, kad charizmatiška komunikacija nėra emocinga, teatrališka ar gausiai pagražinta. Ji yra kryptinga. Vadovas kalba lėčiau nei vidutinis tempas, nes ramybė siunčia kontrolės signalą. Jis renkasi aiškias mintis, kurios veda žmogų nuo pradžios iki pabaigos be perteklinių nukrypimų. Svarbiausia – jis kalba taip, kad neatsirastų papildomo triukšmo t.y. tie kam kalba suprastų. Charizmatiškas vadovas neperkrauna žinučių; jis leidžia idėjai išsiskleisti natūraliai, o savo tonu užtikrina, kad klausytojai jaustųsi saugūs.

Trečiasis lygmuo: energetika

Trečiasis lygmuo – energetika. Tai nėra „mistinė aura“. Energetika – tai tai, ką žmogus jaučia būdamas šalia tavęs: tavo laikysena, akių kontaktas, kvėpavimo ritmas, pauzių drąsa, emocinė pusiausvyra ir bendras tempas. Vieni žmonės sukuria įtampą ir norisi nuo jų atsitraukti. Kiti sukuria saugumą ir prie jų natūraliai traukia. Šią energetiką lemia pirmi du sluoksniai: aiški savivoka ir kryptinga komunikacija. Kai jie tvarkoje, energetika tampa stabili, patikima ir lengvai juntama.

Kai vadovas - charizmatiškas, organizacija įgauna kitą ritmą. Joje mažėja chaoso, neaiškumo ir dramų. Komandoje atsiranda aiškesnės rolės, žmonės saugiau jaučiasi priimdami sprendimus, mažėja vidinių konfliktų, o bendra atmosfera tampa ramesnė. Charizma keičia ne tik vadovą – ji keičia visą sistemą aplink jį. Tai yra emocinė organizacijos struktūra, kuri neša stabilumą ir aiškumą net sudėtingiausiose situacijose.

Tai tik pirmoji šios temos dalis. Aptarėme, kas yra charizma, iš ko ji susideda ir kodėl ji tokia svarbi vadovui.

Antrojoje dalyje kalbėsime jau praktiškai. Atskleisiu aiškų metodų rinkinį, kaip lavinti vidinę būseną, stiprinti komunikacijos svorį, formuoti energetiką ir kaip visa tai panaudoti realiose verslo situacijose: komandoje, derybose, santykiuose su klientais ir net kuriant asmeninį prekės ženklą.

Tęsinys jau pakeliui.

Praktikoje šie trys lygmenys veikia kartu: savivoka duoda pagrindą, komunikacija paverčia jį suprantamu kitiems, o energetika – jaučiamu. Vadovas, kuris stiprina tik vieną iš jų, dažnai atrodo arba per daug „taisyklingas“, arba per daug „teatrališkas“. Tikra charizma atsiranda tada, kai visi trys sluoksniai dirba sinchroniškai, o ne pakaitomis.

Apie pasitikėjimu grįstą lyderystę daugiau rašoma Wikipedijos straipsnyje apie pasitikėjimą. Praktinius metodus, kaip charizmą ugdyti kasdienybėje, aptariame antroje šios temos dalyje.

Daugiau įžvalgų apie vadovavimą ir verslo augimą rasite Justo Razmaus PUBlish autoriaus profilyje.