Dalis mano darbo susijusi ne su statyba, o su įstaigomis: bankais, draudikais, antstoliais, teismais. Jiems sąmata yra ne planavimo įrankis, o įrodymas. Reikalavimai tokiu atveju kitokie – svarbiausia ne kaina, o tai, ar kiekvieną skaičių galima pagrįsti.

Penki dažniausi atvejai ir tai, ko kiekvienoje situacijoje iš tikrųjų prašoma.

1. Statybos kreditas

Bankas nori matyti, kiek kainuos pastatyti objektą, ir ar prašoma suma tam pakanka. Reikia ne vienos sumos, o struktūros: kiek kainuoja kiekviena dalis ir kokia bendra suvestinė kaina su PVM.

Svarbiausia, kad sąmata atitiktų projektą, kurį bankas mato. Jei brėžiniuose 148 m², o sąmatoje 165 m², klausimai prasidės anksčiau nei pokalbis apie palūkanas.

2. Kredito dalies išmokėjimas pagal etapus

Statybos kreditas dažniausiai išmokamas dalimis, pagal baigtus etapus. Tam reikia dokumento, kuriame matyti, kiek kiekvienas etapas kainuoja ir kokią procentinę dalį jis sudaro.

Praktikoje patogiausia, kai sąmatos skyriai iš karto sudėlioti pagal etapus: nulinis ciklas, karkasas, stogas, langai, inžinerija, apdaila. Tada kiekvienas mokėjimas turi aiškų atitikmenį objekte, o ne bendrą frazę „darbai vyksta“.

3. Nebaigtos statybos vertinimas

Kai objektas parduodamas arba įkeičiamas nebaigtas, reikia dviejų skaičių: kiek jau padaryta ir kiek dar liko. Tai nėra vienos sąmatos padalijimas per pusę – atliktų darbų dalis skaičiuojama pagal tai, kas realiai yra vietoje, o likusi dalis pagal projektą.

Todėl tokiais atvejais visada einu į objektą arba prašau detalių nuotraukų. Iš brėžinio nesimato, ar pamatai jau užpilti, ar tik iškastas kotlovanas.

4. Draudimo žala

Užliejimas, gaisras, audros pažeistas stogas – draudikas pateikia savo sąmatą, o ji dažnai skiriasi nuo realių atstatymo kaštų. Skirtumas paprastai atsiranda ne kainose, o apimtyje: neįvertintas dažymas iki kampo, praleistas grindų dangos keitimas visame kambaryje, nėra demontavimo ir atliekų išvežimo.

Mano darbas tokiu atveju – parengti atstatymo sąmatą pagal realią situaciją ir parodyti, kuriose pozicijose ir kodėl atsiranda skirtumas. Su tokiu dokumentu derybos su draudiku virsta konkrečiu pokalbiu.

5. Teismas ir ginčai su rangovu

Teisme svarbiausia ne suma, o pagrindimas. Kiekviena pozicija turi turėti kiekį, įkainį ir aiškų ryšį su tuo, kas matoma objekte arba projekte. Vertinama tik tai, ką galima parodyti.

Todėl tokioms byloms rengiu sąmatą kartu su apžiūros medžiaga: nuotraukomis, matavimais, pastabomis. Be jų dokumentas lieka nuomone, o nuomonė teisme sveria mažai.

Kuo šios sąmatos skiriasi nuo įprastų

Trimis dalykais. Pirma, jos visada atsekamos – kiekvienas kiekis turi šaltinį. Antra, jose nėra „bendrų“ eilučių tipo „vidaus apdailos darbai, 1 kompl.“, nes tokios eilutės nieko neįrodo. Trečia, jose aiškiai nurodytas kainų lygis ir tai, kas įskaičiuota, o kas ne.

Dėl to jos rengiamos šiek tiek ilgiau nei paprasta darbinė sąmata. Bet būtent dėl to jos ir tinka ten, kur dokumentą skaito ne statybininkas, o teisininkas.

Dažniausias ginčas dėl žalos dydžio

Beveik kiekvienoje draudimo byloje kartojasi tas pats: draudikas vertina pažeistą plotą, o užsakovas – patalpą. Pavyzdžiui, nuo kaimynų užlieta lubų dalis yra keturi kvadratiniai metrai, bet nudažyti tik tą dėmę neįmanoma – dažoma iki sienos arba visos lubos, kitaip matysis perėjimas.

Tas pats su grindų danga: vienos suirusios lentos nepakeisi taip, kad nesimatytų. Todėl atstatymo sąmatoje visada nurodau ne tik kiekį, bet ir technologinę priežastį, kodėl darbo apimtis yra tokia, o ne mažesnė. Be šio paaiškinimo skirtumas atrodo kaip noras gauti daugiau, su juo – kaip normali statybos praktika.

Terminai, kurių verta paklausti iš karto

Bankai dažniausiai prašo dokumento per kelias dienas, draudimo bylose terminą lemia apžiūros data, o teismo byloms laiko paprastai būna daugiau, bet reikalavimai griežtesni. Nedidelio objekto atstatymo sąmatą parengiu per vieną, dvi darbo dienas nuo to momento, kai turiu matmenis ir nuotraukas.

Ką paruošti prieš kreipiantis

Bankui – projektą ir sklypo duomenis. Draudikui – žalos nuotraukas, patalpų matmenis ir draudiko pateiktą skaičiavimą, jei jis jau yra. Teismui – sutartį, atliktų darbų aktus ir visą susirašinėjimą dėl darbų apimties.

Kuo daugiau šios medžiagos yra iš karto, tuo trumpesnis darbas ir tuo tvirtesnis rezultatas. Apie tai, kaip pati sąmata skaitoma eilutė po eilutės, rašiau šiame tekste, o kokios spragos jose pasitaiko dažniausiai – čia. Normatyvinę kainų bazę tvarko UAB „Sistela“.

Sąmata bankui ar draudikui — 200 € + PVM planuojamiems ir 250 € + PVM su jau atliktais darbais — Sąmatų rengimas ir kiekių skaičiavimas→.