Sekmadienį atsukom laikrodžius valanda atgal, ir šįryt dažiausi visiškoje tamsoje. Už lango juoda, vonioje geltona lemputė, o veidrodyje atrodė, kad viskas puikiai.
Paskui darbe pažiūrėjau į save prie lango. Skaistalai ryškesni nei norėjau, o veidas ir kaklas lyg iš dviejų skirtingų žmonių.
Kiekvieną lapkritį tas pats, tai susirašiau, ką darau kitaip, kol rytai tamsūs:
💡 Dažausi ne vonioje, o prie stalo su lempa, kurios šviesa baltesnė, ne geltona.
🪞 Pagrindą tikrinu ant žandikaulio linijos, ne ant skruosto. Taip iškart matau, ar sutampa su kaklu.
🌸 Skaistalų imu mažiau nei atrodo reikia. Prie dirbtinės šviesos jie visada atrodo blankesni.
🤎 Bronzerį vėlyvą rudenį padedu į stalčių. Vasaros įdegio nebėra, o tamsoje jo visada užtepu per daug.
📱 Prieš išeidama nusifotografuoju telefonu su blykste. Ji negailestinga, bet parodo visas ryškias ribas.
O antakius vis tiek pasitaisau jau darbe, prie to paties lango.
Written by
Sandra RGrozio deive7 pieces · 3 followersFollow Sandra to see new posts in your feed, on your phone or by email.
More from
Sandra R →Pirštinės, kurias pamirštu kiekvieną spalį
Kiekvieną spalį kartojasi tas pats. Ryte išbėgu be pirštinių, nes atrodo, kad dar ne taip šalta. Vakare krumpliai raudoni, o oda aplink nagus pradeda luptis. Rankas plaunam dažniau nei bet kada, vėjas…
Kepurių sezonas ir elektrinantys plaukai
Vos tik užsidedu kepurę, plaukai po ja virsta pūku. Nusiimu, ir jie stovi kaip antenos. Rudenį tai mano kasdienybė, todėl per kelerius metus susidariau savo mažą sąrašą: 🧣 Kepurę renkuosi su medviln…
Kai tik įjungia šildymą, mano oda tai pajunta pirma. Ruduo man kasmet ta pati istorija: lauke vėjas ir drėgmė, viduje karšti radiatoriai…