ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva 2023/970 siekia vienodo užmokesčio vyrams ir moterims. Ji taikoma tokiam pačiam ir vienodos vertės darbui. Lietuva ją įgyvendino Darbo kodekso pakeitimais, kurie galioja nuo 2026 m. birželio 7 d. Mažai įmonei svarbiausia pareiga yra iki gruodžio 31 d. patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą. Kitos naujovės susijusios su pokalbiais su kandidatais ir darbuotojų teise į informaciją.

Direktyvos tekstą lietuvių kalba rasi EUR-Lex svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemą pagal naujus reikalavimus per 15 minučių parengsi Zitutės įrankiu app.zitute.lt/das.

Kodėl atsirado ši direktyva

Europos Parlamentas ir Taryba direktyvą priėmė 2023 m. gegužės 10 d. Šalys ją turėjo perkelti į savo teisę iki 2026 m. birželio 7 d. Vienodo užmokesčio principas Europos Sąjungoje galioja seniai. Vis dėlto jį sunku įgyvendinti, kai darbuotojai nežino, kiek uždirba kiti. Todėl direktyva pirmiausia didina skaidrumą.

Direktyva remiasi paprasta mintimi. Jei algos nustatomos pagal aiškius kriterijus, nepagrįstus skirtumus lengviau pastebėti ir ištaisyti. Todėl ji reikalauja aiškių darbo užmokesčio struktūrų iš visų darbdavių, nepriklausomai nuo dydžio.

Ką tai keičia mažai įmonei

Įmonei, kurioje dirba mažiau nei 20 žmonių, aktualiausi šie pokyčiai:

Iki gruodžio 31 d. reikia patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą su pareigybių grupėmis ir algų ribomis.
Darbo skelbime, kaip ir anksčiau, reikia nurodyti siūlomą bazinę algą arba jos intervalą.
Kandidato negalima klausti, kiek jis uždirba dabartiniame darbe.
Darbuotojas gali atskleisti savo algą, kai gina teisę į vienodą užmokestį.
Nuo 2027 m. darbuotojas galės prašyti informacijos apie savo ir grupės vidutinį užmokestį.
Sodrai nuo 2027 m. teiksi pareigybių grupių numerius ir kas mėnesį algų duomenis.

Ataskaitos apie vyrų ir moterų užmokesčio atotrūkį tenka didesniems darbdaviams. Lietuvoje tokias ataskaitas nuo 2028 m. rengs darbdaviai, kurie turi nuo 150 darbuotojų. Mažos įmonės šių ataskaitų nerengia, bet kitos pareigos joms galioja.

Kaip Lietuva įgyvendino direktyvą

Lietuva pasirinko būdą, kai daug duomenų surenka Sodra. Darbdaviai kas mėnesį teiks skaidraus darbo užmokesčio pranešimą. Sodra pagal jį apskaičiuos vyrų ir moterų vidutines algas kiekvienoje pareigybių grupėje. Darbdavys šiuos vidurkius matys savo paskyroje.

Dalis duomenų bus vieša. Sodra skelbs vyrų ir moterų vidutinį valandinį užmokestį įmonėse, kuriose dirba bent 8 žmonės. Iš jų turi būti daugiau kaip po 3 moteris ir vyrus. Todėl net 10 žmonių įmonės algų skirtumai gali tapti matomi visiems.

Direktyva taip pat keičia ginčų taisykles. Jei darbuotojas pateikia faktų, kurie leidžia įtarti diskriminaciją, įrodinėti teks darbdaviui. Darbdavys turės parodyti, kad skirtumą lėmė objektyvūs kriterijai. Be patvirtintos sistemos tai padaryti sunku. Be to, nukentėjęs darbuotojas pagal direktyvą turi teisę į visą kompensaciją, įskaitant nesumokėtą užmokestį. Ką konkrečiai galės sužinoti darbuotojas, aprašiau straipsnyje Ką darbuotojas galės sužinoti apie atlyginimus nuo 2027 m.?

Nuo ko pradėti

Pradėk nuo darbo apmokėjimo sistemos, nes kitos pareigos remiasi ja. Grupių numerius reikės nurodyti Sodrai, o grupių vidurkius gaus darbuotojai. Zitutės įrankis sistemą parengia pagal VDI ir SADM rekomendacijas, kurios padeda įgyvendinti direktyvą. Jis kainuoja 99 € + PVM ir skirtas įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 20 žmonių.

Tuo pačiu metu peržiūrėk darbo skelbimų šablonus ir darbo sutarčių formas. Pašalink sąlygas, kurios draudžia darbuotojams kalbėti apie algą. Kandidatų anketose išbrauk klausimą apie dabartinę algą.

Dažniausi klausimai

Ar direktyva taikoma įmonei su keliais darbuotojais?

Taip. Pagrindiniai reikalavimai taikomi visiems darbdaviams. Mažoms įmonėms netaikomos atotrūkio ataskaitos. Įmonės, kuriose dirba mažiau nei 50 žmonių, taip pat neprivalo aprašyti algų didinimo kriterijų.

Ar direktyva galioja tiesiogiai?

Įmonėms pareigas nustato nacionalinė teisė, kuri perkelia direktyvą. Lietuvoje ją įgyvendina Darbo kodeksas, pakeistas įstatymu Nr. XV-969, ir ministro įsakymai.

Ar direktyva draudžia slėpti algas?

Direktyva draudžia trukdyti darbuotojui atskleisti savo algą, kai jis gina teisę į vienodą užmokestį. Lietuvoje ši taisyklė galioja nuo 2026 m. birželio 7 d.

Ar reikia keisti darbo skelbimus jau dabar?

Taip. Bazinę algą arba jos intervalą skelbime nurodyk jau dabar. Skelbimų šablonus pataisyk prieš kitą darbuotojo paiešką.

Jei nori suprasti, ką direktyva reiškia būtent tavo įmonei, parašyk labas@zitute.lt. Padėsiu susidėlioti.