Kodėl “ką galvoji?” yra destruktyvus klausimas ir kokiais dar klausimais moterys daveda vyrus?

GYVENIMAS PAVYKO (49)

“Ką galvoji?” ir kiti dalykai, kuriais kvailos moterys daveda vyrus, ir “paaiškinkit, kas pas vyrą galvoje”

Du dalykai, dvi kategorijos, kurios yra durnumo Olimpe: moterų klausimai, į kuriuos jos nenori išgirsti atsakymo, ir naudoja, kaip emocinius bezdalus, ir kalbėjimas “per aplinkui”, užuot pasakant, ko nori.

“Ką galvoji?”
“Kuri iš mano draugių tau gražiausia?”
“Nuo kada mes čia laikom batus?”
“Kodėl mes niekada niekur neinam su tavim?”
“Ar mes kada nors išvešim šitą spintą?”
“Kur tu nori eiti valgyti?”
“Ar tu nematai kad čia stovi neišplautas puodukas padėtas?”
“Ar tu negali greičiau krapštytis?”
“Ar tu išvis kada nors manęs klausaisi?”

Antroji kategorija: nepasakyti dalykai, kuriuos reikia atspėti.

Ateini namo: “Šuniukai nepavedžioti.”
Pirmas klausimas - kodėl tu jų nepavedžiojai?
Antras klausimas - kas tau trukdo pasakyti “pavedžiok prašau šuniukus”?

“Tai kiek aš kartų turiu prašyti?” Tiek, kiek nori, kad aš padėčiau. Aiškiais žodžiais. 

Žiūrėk, pratimas: “Žinai, kiek dabar valandų?”
“Taip.”

“Aš ne to klausiau!! Tu nepasakei man kiek valandų!”

“Tu klausei, ar aš žinau. Aš tau atsakiau, kad taip žinau.”

“Taigi čia tik taip sakoma! Čia perkeltine prasme! Negi tau sunku suprasti, ką aš turėjau omenyje?”

Man nesunku. Tau irgi nebūtų buvę sunku pasakyti aiškiai ir tiesiai.

Tai tik atrodo žiauru. Viskas, ką mes darome, yra vertinga tik tada, jei tai intenciška ir įsisąmoninta. Automatizuota komunikacija yra bevertė. Žinote, kaip pasijuntate, kai kalbatės telefonu su kokios nors pagalbos linijos darbuotoja ar darbuotoju, ir jiems visiškai nesvarbu nei jūsų suprasti, nei jums padėti? Tie žmonės, kurie negerbia mūsų, patys paprastai labai jautrūs, kai nepagarba yra skiriama jiems. Kad kiti taip pat pasijunta nuo jų elgesio ar žodžių - jiems nedašunta.

Jei yra kalbama tik tam, kad kalbėti, tai yra oro virpinimas, tik užpildas ir daugiau nieko, ir iš to nėra jokios naudos. “Taip tiesiog sakoma, taip tiesiog kalba žmonės” - ne, su manim taip nekalbama, man taip nesakoma, ir aš save ne šiukšlyne radau, kad ant manęs galima būtų riaugėti ir atpylinėti nesąmoningais garsais.

Jei kažkam per sunku su jumis bendrauti, nes visą laiką reikia galvoti, ką sakai, tai gal tam žmogui reikia su jumis nebendrauti.

Tas pats apie žmones, kurie neįjungia smegenų, nes taupo pastangas ir šneka bet ką ir bet kaip, nerasdami daiktavardžių ir veiksmažodžių, o taip pat žmonių vardų. Jie leidžia sau, mat niekas jų nepasiunčia, kai jie taip daro.

Smegenų veikla yra tikrai vienas stipriausiai energiją vartojančių dalykų, ir todėl mes būname labiau išvargę nuo vairavimo naktį, negu nuo vairavimo dieną, nes vizualinės informacijos (apie kitas transporto priemones, atstumus, greičius, judėjimo kryptis) žymiai mažiau, ir smegenims nuolatos reikia ją virškinti. Taip pat mobiliojo telefono baterija žymiai greičiau išsikrauna, kai prastas ryšys ir jam nuolatos tenka ieškoti stoties su stipresniu signalu. Todėl galvoti, ką kalbi, yra pastanga, o nuo pastangų daugelis nori išsisukti.

Yra žmonių, kurie neįjungia smegenų ir šneka kalba, užkaišyta šiukšlėmis (pavadinkime juos sąlyginai “žodis užkrito”). Nu tas ten kuris, bet ne tas kuris nu tas, bet tas kitas, nu tu žinai, nu kaip tu nežinai, taigi supranti apie ką aš, nu TAS. Nu kur buvom mes tada kai su tuo, nu kaip jo vardas, nu prisimeni.

Galimai jau sakiau, bet pakartosiu darsyk, jums nepakenks. Tie žmonės ne netyčia taip daro. Ir ne todėl, kad negalėtų šnekėti normaliai. Ir ne todėl, kad jiems kitaip sunku.

Ne, jiems yra literaliai ir bukvaliai poxui ant jūsų, ir jūsų svarba jiems yra niekinė. Jūs esate jiems be pasekmių. Juk jie nesielgia taip ten, kur jiems svarbu, su tais žmonėm, kurie jiems svarbūs. Jie nekalba taip su gydytoju, nes tada jų nepagydys. Jie taip nekalba su vaistininke, mat kol aiškiai nepasakysi, ko nori, tau vaistų neparduos. Jie darbe taip nešnekės su savo viršininku, nes gali būti pasekmės darbe. O ant jūsų jie dėję vieną skersą ir tris minty, nes (matyt) kažkada įrodėte ar parodėte, kad jums galima šikti ant galvos, kad jie va taip blerbs sugedusi kavamalė, o jūs bandysit atspėti, ko jie nori ir ką bando pasakyti.

Tokie žmonės turi vieną universalų toksinį bruožą: jie elgiasi bjauriausiai su tais žmonėmis, kurie yra arčiausiai jų, ir kurie netrenks jiems atgal. Jie yra bailūs ir silpni. Juos sulaiko tik nuolatinė baimė dėl galimų pasekmių. Tuo jie ir skiriasi nuo psichopatų, kurie neturi baimės jausmo, bet moka apskaičiuoti rizikas.

https://uzkalnis.substack.com/p/gyvenimas-pavyko-49-ka-galvoji-ir