
Šiandien kepdama slyvų crumble’ą pagalvojau, kaip stipriai vertinu paprastumą.
Pats desertas labai paprastas – vaisiai, sviestas, cukrus ir trupiniai. Galėtų tiek ir užtekti. Tačiau į slyvas įpyliau šiek tiek kvapnaus romo, į trupinius įbėriau cinamono, žiupsnelį druskos ir smulkintų migdolų.
Pagrindas liko paprastas. Tačiau kelios nedidelės detalės suteikė jam gylio, charakterio ir savitą skonį.
Man atrodo, kad interjeruose ieškau labai panašaus dalyko.
Man elegantiškas interjeras nėra tas, kuriame daugiausia detalių, brangių medžiagų ar išraiškingų sprendimų.
Dažnai yra priešingai.
Kai erdvėje nėra nieko perteklinio, labiau išryškėja proporcijos, medžiagos, šviesa ir keli tiksliai parinkti akcentai.
Todėl paprastumą matau kaip vieną svarbiausių elegantiško interjero pagrindų.
Paprastumas man nėra tuštuma ar atsisakymas visko, kas gražu. Ir tikrai ne vien baltos ar smėlio spalvos.
Tai aiški, gerai apgalvota visuma, kurioje kiekvienas dalykas turi savo vietą. Tai rami ir kokybiška bazė, kurioje kelios tiksliai parinktos detalės gali suteikti interjerui charakterio, gylio ir savitumo.
Paprastame interjere detalės tampa dar svarbesnės.
Sudėtingas sienų atspalvis. Gražiai senstanti mediena. Natūralaus akmens faktūra. Gerai krintanti užuolaida. Švelni vakarinė šviesa. Vienas netikėtas meno kūrinys ar baldas.
Kartais viena tokia detalė interjerui suteikia daugiau nei daugybė dekoratyvių elementų.
Man patinka, kai sprendimai nėra demonstratyvūs, tačiau juos jauti būdamas erdvėje. Kai kažkas traukia žvilgsnį ne todėl, kad garsiai reikalauja dėmesio, o todėl, kad yra subtilu, gražu ir tikslu.
Kuriant interjerą man artimesnis klausimas ne „ką dar pridėti?“, o „ar to tikrai reikia?“.
Kartais geriau pasirinkti vieną gražią medžiagą vietoje trijų konkuruojančių tarpusavyje. Vieną išraiškingą šviestuvą vietoje kelių dekoratyvių akcentų. Vieną gerą meno kūrinį vietoje sienos, pilnos smulkių detalių.
Kai pagrindas ramus ir kokybiškas, jam nereikia daug papildymų.
Tačiau tai nereiškia, kad interjeras turi būti sterilus. Man visada norisi palikti vietos tam tikram netikėtumui – spalvai, faktūrai, menui ar kitai detalei, kuri suteikia erdvei gyvybės.
Tikriausiai todėl paprastumą vertinu ne tik interjeruose.
Man jis patinka maiste, aprangoje, bendravime ir santykiuose.
Aiškumas, natūralumas, lengvumas – be nereikalingų komplikacijų. Tačiau vien paprastumo man neužtenka.
Visur norisi trupučio aistros – mažos detalės, netikėto akcento ar skonio, kuris paprastumui suteikia charakterio.
Kaip tas žiupsnelis druskos saldžiame deserte.
Man elegancija visada siejasi su saiku.
Ne su tuo, kiek daug galime pridėti, o su tuo, kiek tiksliai mokame pasirinkti.
Ir interjere, ir gyvenime man gražiausia tada, kai pagrindas yra ramus, aiškus ir kokybiškas, o kelios subtilios detalės suteikia jam charakterio.
Paprastumas su prieskoniais – būtent jame dažniausiai ir atsiranda tikroji elegancija.
Julija Piekienė
Interjero dizainerė
julija.piekiene@gmail.com
julija.piekiene.com
Get an email when Julija publishes
More from
Julija Piekienė →Apie spalvas interjere: ar jos turi sutapti?
Spalvos interjere neturi sutapti. Jos turi derėti. Kuriant interjerą dažnai norisi spalvas kruopščiai suderinti: prie sofos ieškoti tokio pat atspalvio pagalvėlių, kilimo spalvą pakartoti lovos užtiesale, o užuolaidas derinti prie sienų. Tačiau gražiausi spalvų deriniai…
Ar interjeras turi atspindėti žmogų?
Dažnai sakoma, kad namų interjeras turėtų atspindėti juose gyvenantį žmogų. Su tuo sutinku, tačiau ne visai tiesiogine prasme. Man artimesnė mintis, kad interjeras turėtų atspindėti ne tiek žmogaus pomėgius, kiek jo gyvenimo būdą ir tai, kaip jis nori jaustis savo namuose…