
Dažniausiai brėžinius gaunu PDF formatu, o ne CAD failais. Projektuotojai dalijasi tuo, ką patogu siųsti, o rangovui vis tiek reikia kiekių. Keturi būdai, kaip iš tokio failo gauti skaičius, ir kada kiekvienas jų yra protingas pasirinkimas.
Seniausias būdas, kuris vis dar veikia. Brėžinys atspausdinamas žinomu masteliu, matuojama liniuote, rezultatai surašomi į lentelę.
Privalumas – nereikia jokių įrankių, o skaičiavimas vyksta „per rankas“, todėl klaidos dažnai pastebimos iš karto. Trūkumas – lėta ir priklauso nuo spausdintuvo: jei lapas atspausdintas pritaikant puslapiui, visi matmenys iškreipti.
Tinka nedidelėms apimtims arba tada, kai reikia patikrinti kelias konkrečias vietas.
Dauguma PDF programų turi matavimo funkciją. Nustatomas mastelis pagal žinomą atkarpą, po to matuojami ilgiai ir plotai tiesiai ekrane.
Tai jau gerokai greičiau nei popierius, bet rezultatai lieka atskirai nuo skaičiavimo: kiekvieną matmenį tenka ranka perrašyti į Excel. Būtent perrašinėjime ir atsiranda dalis klaidų.
Jei projekte yra sąnaudų kiekių žiniaraštis, dalį darbo galima paimti iš jo. Tai greičiausias kelias, bet jis turi sąlygą: žiniaraštis turi būti patikrintas.
Praktikoje pagrindines pozicijas – žemės darbus, betoną, mūrą, apdailos plotus – vis tiek persiskaičiuoju pats. Ne dėl nepasitikėjimo, o dėl to, kad žiniaraščiuose pasitaiko ir praleistų pozicijų, ir neatitikimų brėžiniams.
Ketvirtas būdas – matuoti tiesiai ant PDF ar net nuotraukos specializuotoje programoje, kur matavimas iš karto virsta pozicija su kiekiu ir kaina.
Dimetris programoje tai veikia taip: užkeliamas PDF arba nuotrauka, nurodomas vienas žinomas matmuo, ir pagal jį nustatomas mastelis. Toliau žymimi plotai, ilgiai ir elementai, o rezultatas eksportuojamas į Excel su formulėmis, kurias galima tikrinti. CAD failų nereikia.
Didžiausia nauda ne pačiame matavime, o tame, kad dingsta perrašinėjimas tarp programų. Kiekvienas matmuo lieka susietas su savo vieta brėžinyje.
Vienkartiniam nedideliam objektui užtenka PDF skaitytuvo įrankių. Kai objektų srautas nuolatinis, laiko sąnaudos tampa svarbesnės už įrankio kainą – tada apsimoka speciali programa.
Jei projekte yra tvarkingas žiniaraštis, protingiausia derinti: pagrindą imti iš jo, o kritines pozicijas persiskaičiuoti pačiam.
Nepasitikiu masteliu, kol jo nepasitikrinu. Prieš skaičiuojant visada pasitikrinu vieną žinomą matmenį – durų plotį, ašių žingsnį arba patalpos ilgį. Jei jis sutampa, likusiam lapui galima pasitikėti.
Ir nepradedu nuo smulkmenų. Pirma stambiausios pozicijos, kurios lemia kainą, o tik paskui detalės.
Pasitaiko ir tokių atvejų, ypač rekonstrukcijose: brėžinių nėra, yra tik nuotraukos ir keli matmenys. Iš jų taip pat galima gauti darbinius kiekius, jei nuotrauka daryta statmenai ir yra bent vienas patikimas matmuo kadre.
Tokie skaičiavimai visada pažymimi kaip preliminarūs. Jie tinka pasiūlymui, bet ne sutarčiai.
Ne kokybė, o skirtingi masteliai viename faile. Bendrieji planai pateikti vienu masteliu, mazgai – kitu, o kartais viename lape sudėti abu. Nustačius mastelį pagal titulinį lapą ir toliau matuojant visą failą, klaida tyliai keliauja per visas pozicijas.
Todėl mastelį tikrinu kiekviename lape atskirai. Tai užtrunka minutę, o sutaupo perskaičiavimą.
Tada, kai objektas didelis arba kai nuo skaičiaus priklauso sutartis. Antras skaičiavimas dažniausiai atliekamas kitu būdu: jei pirmą kartą matuota programa, antrą kartą pasitikrinama pagal geometriją – perimetrą, aukštį, kontūrą.
Jei du nepriklausomi būdai duoda panašų rezultatą, skaičiumi galima pasitikėti. Jei skiriasi daugiau nei keliais procentais, verta ieškoti, kur dingo skirtumas, o ne rinktis vidurkį.
Kiekiai turi likti atsekami: kiekvienai pozicijai – brėžinio lapas, zona ir matmenys. Tada projektui pasikeitus keičiama tik ta dalis, kuri iš tikrųjų pasikeitė.
Paprastas skaičiavimas: jei vieno vidutinio objekto kiekiai rankomis užima aštuonias valandas, o su įrankiu – dvi, per mėnesį su keliais objektais susidaro visa darbo savaitė. Būtent todėl programa dažniausiai perkama ne dėl tikslumo, o dėl pasiūlymų greičio – kas spėja pateikti pirmas, tas dažniau ir laimi.
Apie programą plačiau – dimetris.lt. O apie tai, kaip kiekiai virsta sąmatos eilutėmis, rašiau šiame tekste.
Watch & subscribe
2.31K subscribers
One click subscribes you on YouTube - you stay here on PUBlish.
Get an email when Mindaugas publishes
More from
Mindaugas Laučys →5 klaidos skaičiuojant medžiagų kiekius rankiniu būdu
Kiekiai yra sąmatos pamatas. Jei jie neteisingi, net nepriekaištingai parinkti įkainiai duos neteisingą kainą. Ir būtent kiekiuose klaidos pasitaiko dažniau nei kainose, nes juos skaičiuoja žmogus, dažnai skubėdamas ir vėlai vakare. Penkios klaidos, kurias matau dažniausiai –…
6 darbai, kuriems technologinės kortelės reikia dažniausiai
Technologinių kortelių užsakymai kartojasi. Per metus jų parengiama įvairiausiems darbams, bet šeši pasitaiko dažniau nei visi kiti kartu – ir ne todėl, kad jie sudėtingiausi, o todėl, kad būtent juose dažniausiai kyla ginčų dėl kokybės. 1. Pamatai ir nulinis ciklas Kasimas…
3 skirtumai tarp technologinės kortelės ir SDTP
Šie du dokumentai painiojami dažnai, ir tai suprantama: abu aprašo, kaip bus statoma. Bet jų adresatai, apimtis ir gyvavimo trukmė skiriasi, todėl vieno kitu pakeisti nepavyksta. Trys skirtumai, kurie praktikoje turi daugiausiai reikšmės. 1. Apimtis: vienas darbas prieš visą…