Pirštinės, kurias pamirštu kiekvieną spalį

Kiekvieną spalį kartojasi tas pats. Ryte išbėgu be pirštinių, nes atrodo, kad dar ne taip šalta. Vakare krumpliai raudoni, o oda aplink nagus pradeda luptis.

Rankas plaunam dažniau nei bet kada, vėjas jas sausina, o kremą tepam tik tada, kai jau peršti. Bent jau aš taip dariau ilgai.

Dabar turiu tris įpročius, kurie man tikrai padeda:

🧤 Plonos pirštinės gyvena striukės kišenėje nuo spalio iki balandžio. Ne rankinėje, nes ten jų niekada nerandu.
🧴 Rankų kremas stovi prie kriauklės, ne vonios spintelėje. Nusiploviau, nusišluosčiau, užsitepiau. Jokio galvojimo.
🌙 Vakare storesnis sluoksnis ir medvilninės pirštinės nakčiai. Atrodo juokingai, bet ryte rankos visai kitos.

Ir dar vienas mažas dalykas, kurį atradau tik pernai: kutikulių aliejus. Po lašą ant kiekvieno nago, kol žiūriu serialą. Mano nagai nuo to lupasi gerokai mažiau.

Šįryt pirštinės, beje, vėl liko ant spintelės prieškambaryje.