
Kai statybose pritrūksta medžiagų, dažniausiai kalta ne parduotuvė ir ne brigada, o skaičiavimas. Tikrindamas sąmatas ir kiekių žiniaraščius matau, kad tos pačios medžiagos įvertinamos per mažai vėl ir vėl. Priežastis paprasta: jų kiekis priklauso nuo detalių, kurių nematyti pagrindiniuose brėžiniuose.
Penkios medžiagos, kurias verta perskaičiuoti dar kartą.
Stogo plotas skaičiuojamas pagal šlaito ilgį, o ne pagal namo plano projekciją. Kuo statesnis stogas, tuo didesnis skirtumas: 45 laipsnių šlaito plotas yra apie 40 % didesnis už jo projekciją plane. Prie to dar prisideda kraigai, vėjalentės, latakai, sniego užtvarai ir sujungimai su kaminais. Šie elementai skaičiuojami metrais, ir būtent jie dažniausiai pamirštami.
Šiltinimas būna keliuose sluoksniuose ir keliose vietose: pamatai, grindys, sienos, perdangos, stogas. Dažniausiai praleidžiamas pamato ir cokolio šiltinimas, nes jis matyti tik pjūviuose. Kitas dažnas atvejis – skaičiuojamas tik vienas sluoksnis, nors projekte numatyti du kryžmai klojami sluoksniai.
Smeigės, kampuočiai, ankeriai, varžtai. Jos kainuoja mažai, todėl jų kiekiams retai skiriama dėmesio. O kai jų pritrūksta, darbas stoja. Pavyzdžiui, termoizoliacinių plokščių tvirtinimui plokščiame stoge dažnai reikia apie keturias smeiges kiekvienam kvadratiniam metrui, o kraštinėse stogo dalyse ir daugiau.
Plėvelės ir membranos klojamos su užlaidomis, užlenkiamos ant sienų ir aplink angas. Jei skaičiuojamas tik grynasis plotas, medžiagos pritrūks bent 10–15 %. Panašiai ir su sandarinimo juostomis aplink langus: jų ilgis lygus visų angų perimetrui, o ne langų skaičiui.
Plytelėms, laminatui ir parketui reikia atsargos pjovimui. Kuo sudėtingesnis patalpos planas ir kuo didesnės plytelės, tuo daugiau atliekų. Įstrižas klojimas atliekų padidina dar labiau. Vidutiniškai atsarga sudaro apie 5 %, bet patalpose su daug kampų ir nišų jos reikia daugiau.
Nes kiekiai skaičiuojami iš planų, o šios medžiagos matyti pjūviuose, mazguose ir specifikacijose. Jei skaičiuojant neatsiverčiami visi brėžiniai, dalis kiekio tiesiog nepatenka į sąrašą. Plačiau apie tai – tekste apie tris priežastis, kodėl žiniaraštis skiriasi nuo realybės.
Pati medžiaga dažnai kainuoja nedaug. Brangiau atsieina papildomas pristatymas, prastova laukiant ir kitos partijos atspalvis, kuris nesutampa su ankstesniu. Plytelėms ir dažams tai ypač aktualu.
Statybos produktų reikalavimus ir informaciją apie medžiagas skelbia Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Atsarga yra sąmoningai pridedamas kiekis pjovimui, atliekoms ir nuostoliams. Klaida – tai kiekis, kuris nebuvo suskaičiuotas visai. Atsarga negali pataisyti klaidos: jei pamiršote cokolio šiltinimą, 5 % atsargos sienų šiltinimui jo nepakeis. Todėl pirmiausia reikia teisingai suskaičiuoti grynąjį kiekį, o tik tada pridėti atsargą.
Paprasčiausias būdas – palyginti su rodikliais. Jei vieno kvadratinio metro grindų plotui tenka gerokai mažiau šiltinimo ar stogo dangos nei panašiuose objektuose, verta perskaičiuoti. Kitas būdas – peržiūrėti visus pjūvius ir mazgus ir pažymėti kiekvieną sluoksnį, ar jis yra kiekių lentelėje.
Abu būdai užima mažiau nei valandą, o padeda išvengti kelių papildomų kelionių į parduotuvę.
Gali, ir dažnai tai daro nemokamai. Bet tiekėjas skaičiuoja tik savo prekes ir pagal savo sistemą. Jei perkate iš kelių tiekėjų, kiekviena dalis būna suskaičiuota atskirai, o tarpai tarp jų lieka niekieno. Todėl bendrą kiekių lentelę verta turėti savo.
Tas, kurių pritrūkus darbas sustoja, ir tas, kurių kitos partijos atspalvis gali skirtis: plyteles, dažus, fasado tinką, stogo dangą. Pigias tvirtinimo detales verta pirkti su didesne atsarga, nes jų trūkumas kainuoja daugiau nei likutis. O brangias medžiagas, pavyzdžiui, langus ar duris, reikia skaičiuoti tiksliai ir pagal specifikaciją, nes jos gaminamos pagal užsakymą.
Skaičiuoti iš visų brėžinių, ne tik planų, ir naudoti įrankį, kuris pats perskaičiuoja plotus į medžiagų kiekius. Programa Dimetris apskaičiuoja kiekius iš brėžinio ar nuotraukos ir parodo juos pagal medžiagas. Prenumerata – 39,00 € + PVM per mėnesį.
Written by
Follow Mindaugas to see new posts in your feed, on your phone or by email.
More from
Mindaugas Laučys →2026 m.: kas rengia technologinę kortelę – rangovas ar projektuotojas?
Kas atsakingas už technologinės kortelės parengimą? Rangovas. Technologinė kortelė aprašo, kaip konkretus darbas bus atliekamas objekte, o tai sprendžia ne projektuotojas, o rangovas. Projektuotojas nusako, kas turi būti pastatyta. Rangovas nusprendžia, kaip tai padaryti: kokia…
5 leidimų tipai ir kuriems rangovams kiekvienas aktualus
Statybos leidimas nėra vienas dokumentų tipas. Leidimų sraute susimaišo nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, griovimas ir paskirties keitimas. Kiekvienas tipas reiškia skirtingus darbus, todėl ir skirtingus rangovus. Kas tai supranta, tas nešvaisto laiko…
2026 m.: kiek kainuoja sąmatos parengimas ir nuo ko priklauso kaina?
Kiek kainuoja sąmata 2026 metais? Viešai skelbiamos kainos Lietuvoje svyruoja labai plačiai. Paslaugos.lt kataloge 2026 m. sąmatininkų valandinis įkainis nurodomas nuo 5,00 iki 20,00 € už valandą. Ekspertai.lt pateikia orientacinius pavyzdžius: vieno kambario buto defektų…