„Reikia sąmatos“ – dažniausia užklausos pradžia. Bet sąmata sąmatai nelygu: vienam užsakovui reikia skaičiaus pokalbiui su banku, kitam – dokumento, pagal kurį rangovas pasirašys sutartį, trečiam – pagrindo teismui. Tai skirtingi dokumentai, skirtingos apimtys ir skirtinga kaina.

Keturios rūšys, su kuriomis dirbu kasdien, ir situacijos, kurioms kiekviena skirta.

1. Preliminarus kainos įvertinimas

Tai dar ne sąmata. Kaina skaičiuojama pagal plotą, paskirtį ir statinio tipą, remiantis panašių objektų rodikliais. Rezultatas – vienas skaičius arba siauras rėžis, tinkantis sprendimui „telpa į biudžetą ar ne“.

Kada verta: kai projekto dar nėra arba jis tik eskizinis. Parengiama per valandą, o ne per savaitę. Netinka sutarčiai ar deryboms – iš jo neįmanoma atsekti nė vienos konkrečios darbų pozicijos.

2. Lokalinė sąmata

Pagrindinis darbinis dokumentas. Rengiama atskirai kiekvienai projekto daliai – statybos architektūrinei, konstrukcijų, šildymo ir vėdinimo, vandentiekio, elektros. Kiekvienas darbas turi savo eilutę: kiekį, matavimo vienetą, įkainį, medžiagas ir darbo kainą.

Būtent lokalinę sąmatą duodu rangovui, pagal ją vyksta derybos ir pagal ją vėliau tikrinami atliktų darbų aktai. Jei kas nors sako „turiu sąmatą“, devyniais atvejais iš dešimties kalba eina apie šią.

3. Objektinė sąmata

Tai lokalinių sąmatų suvestinė į vieną objektą. Ji nerodo atskirų darbų – rodo, kiek kainuoja kiekviena dalis ir kiek susideda iš viso. Vienos eilutės lygis čia yra „šildymas ir vėdinimas“, o ne „vamzdyno montavimas, 32 mm“.

Kada reikia: kai objektą sudaro keli statiniai arba kai užsakovui svarbu matyti struktūrą, o ne kiekvieną poziciją. Tai dokumentas vadovui ir investuotojui, ne meistrui statybvietėje.

4. Suvestinė statybos kaina

Aukščiausias lygis. Prie objektinių sąmatų sumos prisideda tai, kas nėra patys statybos darbai: projektavimas, statybvietės išlaidos, rizikos, techninė priežiūra, nenumatytos išlaidos, PVM. Tai skaičius, kurį realiai reikia turėti banke.

Skirtumas tarp lokalinių sąmatų sumos ir suvestinės kainos dažnai nustebina. Būtent čia paaiškėja, kad „statyba kainuos 180 000“ ir „projektui reikia 180 000“ nėra tas pats sakinys.

Kaip pasirinkti

Klausimas paprastas: kam dokumentas skirtas?

Sprendimui, ar pradėti – preliminarus įvertinimas.
Deryboms su rangovu ir sutarčiai – lokalinės sąmatos.
Kelių statinių ar dalių apžvalgai – objektinė.
Bankui, investuotojui ar biudžeto planavimui – suvestinė kaina.

Praktikoje dažniausiai reikia dviejų iš karto: lokalinių sąmatų darbui ir suvestinės kainos pokalbiui apie pinigus.

Ko niekada nepamirštu pridėti

Kiek laiko užima kiekviena

Preliminarus įvertinimas – valanda. Vieno buto ar nedidelio objekto lokalinė sąmata – viena, dvi darbo dienos. Pilnas projekto komplektas su visomis dalimis – nuo savaitės, priklausomai nuo to, ar yra sąnaudų kiekių žiniaraštis ir kokios kokybės brėžiniai.

Laiką lemia ne objekto dydis, o dokumentų tvarkingumas. Tvarkingas žiniaraštis sutrumpina darbą kelis kartus, o brėžiniai be matmenų jį pailgina tiek pat.

Dažniausias nesusipratimas

Užsakovas gauna lokalinių sąmatų sumą ir planuoja pagal ją visą biudžetą. Po kelių mėnesių paaiškėja, kad į tą skaičių nepateko nei projektavimas, nei techninė priežiūra, nei PVM, nei rezervas nenumatytiems darbams.

Todėl kai klausia „kiek kainuos“, pirmiausia patikslinu, apie kurį skaičių kalbame. Tai užtrunka dvi minutes ir dažnai sutaupo mėnesį nesusikalbėjimo statybos eigoje.

Kur dingsta skirtumas tarp dviejų sąmatų

Kai užsakovas atsiunčia dvi to paties objekto sąmatas ir klausia, kodėl skiriasi trečdaliu, atsakymas beveik visada yra vienoje iš trijų vietų. Pirma – skirtinga apimtis: viena parengta iki dalinės apdailos, kita iki pilnos. Antra – skirtingas lygis: viena lokalinė, kita suvestinė su visomis netiesioginėmis išlaidomis. Trečia – skirtingas kainų laikotarpis.

Prieš lyginant sumas visada pirmiausia sutikrinu šiuos tris dalykus. Dažnai po to pasirodo, kad sąmatos iš tikrųjų sutampa – tiesiog atsako į skirtingus klausimus.

Prie kiekvienos parengtos sąmatos visada pateikiu vieną papildomą skaičių – statybos kainą be PVM, tenkančią vienam kvadratiniam metrui bendro ploto. Tai pigiausias sveiko proto patikrinimas: jei rodiklis gerokai skiriasi nuo panašių objektų rinkoje, kažko sąmatoje trūksta arba kažkas įvertinta per plačiai.

Antras dalykas – kainų lygis. Sąmatoje nurodau, kurio mėnesio kainomis remtasi, nes normatyvinė bazė atnaujinama periodiškai; atnaujinimus skelbia UAB „Sistela“. Po pusmečio tai leidžia kalbėti apie konkretų skirtumą, o ne apie įspūdį.

Kaip skaitomos atskiros sąmatos eilutės, rašiau tekste apie sąmatos skaitymą, o dažniausias spragas surinkau čia.

Jei sąmatą reikia parengti arba patikrinti atestuotam specialistui — Sąmatų rengimas ir kiekių skaičiavimas→.