Kiek gyventojų deklaravo investicinę sąskaitą ir ko tikėtis kitąmet?

Kiek gyventojų deklaravo investicinę sąskaitą ir ko tikėtis kitąmet?

2026 m. birželio 1 d. pasibaigė pirmasis investicinės sąskaitos deklaravimo laikotarpis — ją deklaravo daugiau nei 26 000 gyventojų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai buvo pirmas kartas, kai šią, nuo 2025 m. veikiančią, mokestinę galimybę reikėjo deklaruoti per metinę pajamų deklaraciją. Nuo 2026 m. sausio 1 d. per investicinę sąskaitą gautos pajamos apmokestinamos fiksuotu 15 proc. GPM tarifu, nepriklausomai nuo sumos dydžio, o mokestis atsiranda tik tada, kai iš sąskaitos išsiimama daugiau, nei buvo įnešta. Kitą kartą investicinę sąskaitą (už 2026 m. pajamas) reikės deklaruoti 2027 m. pavasarį.

Kuo investicinė sąskaita skiriasi nuo įprasto investavimo?

Investuojant be investicinės sąskaitos, gyventojas kiekvienais metais turi deklaruoti ir apmokestinti realizuotą pelną (pvz., pardavus akcijas su pelnu) — net jei tas pelnas iš karto vėl reinvestuojamas. Investicinės sąskaitos režimu mokestinė prievolė atsiranda tik vieną kartą: kai iš sąskaitos išimama grynųjų pinigų suma, viršijanti visą per tą laiką įneštą sumą. Kol pinigai sukasi sąskaitos viduje — perkami, parduodami, reinvestuojami — GPM neskaičiuojamas. Tai reiškia, kad palūkanų ir dividendų efektas (compounding) veikia be kasmetinio mokestinio "kirpimo", o tai per 10–20 metų gali reikšmingai padidinti galutinį rezultatą, palyginti su tvarka, kai mokestis mokamas kasmet nuo realizuoto pelno.

Svarbu: investicinės sąskaitos statusą gali turėti tik sąskaita, per kurią investuojama į teisės aktuose (GPMĮ 12¹ str. 1 d. 1 p.) nurodytus finansinius produktus — akcijas, obligacijas, ETF ir panašias priemones, įsigytas per finansų maklerio įmonę (FMĮ) ar kitą finansų įstaigą Lietuvoje ar užsienyje. Sąskaita, per kurią atsiskaitoma už kasdienes išlaidas, šio statuso gauti negali — ją rekomenduojama laikyti atskirai nuo investavimo lėšų.

Kaip investicinę sąskaitą reikės deklaruoti kitą kartą (už 2026 m. pajamas)?

Deklaravimas atliekamas per metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma), pateikiamą per EDS sistemą, deklaracijos vedlio H dalyje. Reikia nurodyti finansų įstaigos pavadinimą arba kodą (SWIFT kodo nebereikia), šalį, sąskaitos numerį, jos atidarymo datą ir datą, nuo kada sąskaita pradėta naudoti investicijoms. Jei investuojate per finansų maklerio įmonę (pvz., tarptautinę brokerio platformą), kaip investicinę sąskaitą deklaruojate ne IBAN, o savo asmeninę pinigų sąskaitos numerį, matomą kliento paskyroje.

Jei per metus jokių išmokėjimų iš sąskaitos nebuvo, deklaruojama tik bendra per metus įneštų lėšų suma. Jei išmokėjimų buvo — reikia papildomai apskaičiuoti apmokestinamąją pajamų dalį (išmokėta suma minus proporcinga įneštos sumos dalis). Kiekvieną turimą investicinę sąskaitą reikia deklaruoti atskirai — jei sąskaitų kelios, VMI apie kiekvieną turi būti informuota individualiai.

Ar kitąmet deklaravimo terminas bus toks pat kaip šiemet?

Greičiausiai ne. 2026 m. investicinę sąskaitą buvo galima deklaruoti iki birželio 1 d. (vėliau nei įprastas gegužės pradžios terminas), nes tai buvo pirmieji metai, kai VMI diegė ir testavo šią funkciją EDS sistemoje. Be to, tai buvo vienkartinė galimybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. įsigytus finansinius produktus priskirti investicinei sąskaitai — šis pereinamasis laikotarpis daugiau nebesikartos. Deklaruojant 2026 m. pajamas 2027 m. pavasarį, tikėtina, kad investicinės sąskaitos duomenys bus teikiami kartu su įprasta metine deklaracija, taikant bendrą, ankstesnį terminą (paprastai gegužės pradžia). Konkretų terminą kiekvienais metais paskelbia VMI — verta pasitikrinti prieš deklaravimo sezoną.

Praktinis patarimas: nelaukite paskutinės savaitės. EDS sistema paprastai suformuoja preliminarią deklaraciją automatiškai iš turimų duomenų, tačiau investicinės sąskaitos informaciją (sąskaitos duomenis, įnašus, priskirtus produktus) dažniausiai reikia įvesti pačiam.

Ar investicinė sąskaita apsimoka, jei investuoju nedaug ir retai?

Priklauso nuo strategijos. Jei planuojate ilgalaikį, reguliarų investavimą su reinvestavimu (pvz., kaupimą pensijai ar vaikų ateičiai per 10–20 metų), investicinės sąskaitos atidėto mokesčio efektas dažniausiai duoda apčiuopiamą naudą — kuo ilgesnis horizontas, tuo didesnis skirtumas dėl compounding efekto. Jei investuojate nedidelėmis sumomis, retai parduodate ir nesate arti didesnių pajamų ribų, papildoma administracinė našta (atskiras deklaravimas, tikslus įnašų sekimas) gali nusverti naudą — tokiu atveju verta pasiskaičiuoti individualiai, o ne remtis bendra taisykle.

Taip pat verta atsiminti, kad investicinės sąskaitos režimas yra alternatyva, o ne vienintelis kelias — galima toliau investuoti pagal seną tvarką, kasmet deklaruojant realizuotą pelną. Sprendimas priklauso nuo investavimo horizonto, sumų dydžio ir to, kiek dažnai planuojate pirkti bei parduoti.

Kas nutinka, jei investicinė sąskaita nedeklaruojama?

Svarbu suprasti ir priešingą scenarijų. Jei investicinės sąskaitos režimu nesinaudojama arba sąskaita VMI apskritai nedeklaruojama, investuotojas lieka prie bendrosios apmokestinimo tvarkos, kurioje kasmet reikia deklaruoti kiekvieno pardavimo realizuotą pelną atskirai, o įsigijimo (investuotos sumos) vertė turi būti tiksliai pagrįsta ir deklaruota kartu su kiekviena operacija. Jei tokia apskaita nevedama nuosekliai — pavyzdžiui, sandoriai vykdomi metai iš metų, bet niekur nedeklaruojami — iš sąskaitos vėliau išsiimant lėšas gali kilti rizika, kad VMI, neturėdama duomenų apie faktiškai investuotą (įneštą) sumą, visą išmokėtą sumą traktuos kaip apmokestinamąsias pajamas, o ne tik pelno dalį. Kitaip tariant, be tvarkingo deklaravimo prarandama galimybė įrodyti, kiek iš išsiimtos sumos buvo tik grąžinamas savas kapitalas. Būtent todėl investicinės sąskaitos režimo pasirinkimas ir savalaikis deklaravimas yra ne formalumas, o realus būdas apsisaugoti nuo permokėto mokesčio — tačiau kiekvieno konkretaus atvejo dokumentaciją verta pasitikrinti su buhalteriu, ypač jei investuojama jau ne pirmus metus be nuoseklaus deklaravimo.

Kaip investicinė sąskaita susijusi su IGD (investiciniu gyvybės draudimu)?

Tai du skirtingi, tarpusavyje nekonkuruojantys įrankiai. Investicinė sąskaita — tai mokestinis režimas tiesioginiam investavimui per maklerio sąskaitą, kai investuotojas pats valdo portfelį ir prisiima visą investicinę riziką. IGD — tai draudimo produktas, kuriame investicinis komponentas ir draudiminės apsaugos komponentas veikia lygiagrečiai ir yra atskiri: draudimo išmoka mokama iš draudiko rezervų, o ne iš sukauptų investicijų sumos. Plačiau apie tai, kada verta rinktis IGD, o kada — tiesioginį investavimą per ETF ar investicinę sąskaitą, rašiau ankstesniame straipsnyje apie IGD ir nepriklausomo investavimo per ETF palyginimą.

Kiekvienas atvejis skiriasi priklausomai nuo pajamų šaltinio (darbo santykiai, individuali veikla, UAB), investavimo tikslo ir horizonto — tikslius skaičiavimus visada verta patikslinti individualiai, prireikus pasikonsultavus su buhalteriu ar finansų konsultantu.

---

Šaltiniai

- Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Apie investicinę sąskaitą"

- LRT, „VMI: investicinės sąskaitos deklaravimas baigtas, tai padarė per 26 tūkst. gyventojų"

Taip pat skaitykite

Kiek galima sutaupyti investuojant per IGD iš UAB lėšų?

Investicinis gyvybės draudimas ar ETF: ką rinktis?

Apie autorių

Arnas Kislauskas — finansų konsultantas Lietuvoje, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu (IGD) ir pensijų kaupimu. Konsultuoja visoje Lietuvoje individualiai pritaikant investavimo ir mokesčių optimizavimo sprendimus. Norėdami pasikonsultuoti dėl investicinės sąskaitos ar kitų investavimo galimybių, susisiekite per arnaskislauskas.lt.