Nepriklausomas valdybos narys – kada jo reikia įmonei?

Nepriklausomo valdybos nario reikia ne tada, kai įmonė nori atrodyti rimčiau, o tada, kai sprendimų sudėtingumas pradeda viršyti vieno savininko perspektyvą. Praktinis požymis paprastas: klaidos kaina jau tokia, kad jos nebeapsimoka tikrinti vien savo galva. Jeigu įmonėje dar nėra bazinės valdymo disciplinos – aiškių skaičių, prioritetų ir atsakomybių – valdyba per anksti.

Žodis „valdyba" mažame versle kartais skamba panašiai kaip „korporatyvinė būstinė". Solidu. Tik ne visada aišku, ką su tuo daryti pirmadienio rytą.

Dalis savininkų valdybą įsivaizduoja kaip dalyką, kurio reikia bankams, didelėms įmonėms ir žmonėms su labai brangiais kostiumais. Kita dalis nori valdybos todėl, kad tai skamba kaip ženklas, jog įmonė jau rimta. Abi priežastys silpnokos.

Nepriklausomas valdybos narys vertingas ne todėl, kad jo pareigos gražiai atrodo įmonės svetainėje. Jo vertė atsiranda tada, kai verslui reikia geresnių sprendimų, daugiau disciplinos ir žmogaus, kuris savininkui gali pasakyti tai, ko samdomi darbuotojai kartais visiškai racionaliai nenori sakyti.

Valdyba nėra brangesnis vadovų susirinkimas

Vadovų komanda valdo įmonės kasdienę veiklą: kaip pasiekti pardavimų planą, kaip organizuoti gamybą, kaip suvaldyti sąnaudas. Valdyba prižiūri, ar įmonė juda teisinga kryptimi.

Valdyba turėtų klausti kitų dalykų:

• ar pasirinkome teisingą rinką;

• ar investuojame į teisingus dalykus;

• ar įmonės rizika nėra per didelė;

• ar vadovų komanda pajėgi įgyvendinti strategiją;

• ar kapitalą naudojame racionaliai;

• ar dabartinis verslo modelis vis dar turi prasmę po trejų metų.

Tai kitas aukštis. Jeigu per valdybos posėdį trisdešimt minučių diskutuojama, kokią CRM funkciją įjungti pardavėjams, tikriausiai turite ne valdybą. Turite labai brangų operacinį susirinkimą.

Kada apskritai atsiranda valdybos poreikis?

Ne pagal apyvartą. Ne pagal darbuotojų skaičių. Ir tikrai ne tada, kai nusiperkamas didesnis konferencijų stalas. Poreikis atsiranda tada, kai sprendimų sudėtingumas viršija vieno žmogaus perspektyvą. Pavyzdžiui:

1. įmonė ruošiasi reikšmingai plėtrai;

2. planuojamos didelės investicijos;

3. atsiranda keli akcininkai;

4. savininkas perduoda operacinį valdymą samdomam vadovui;

5. verslas plečiasi į naujas rinkas;

6. reikia ruoštis pardavimui ar kartų kaitai.

Tokiu momentu nepriklausomas žmogus sukuria vertės ne todėl, kad žino visus atsakymus, o todėl, kad padeda užduoti geresnius klausimus prieš priimant brangius sprendimus. Tai ta pati logika, dėl kurios verslo konsultavimas 10–50 darbuotojų įmonėje dažniausiai prasideda ne nuo sprendimo, o nuo klausimo, ar apskritai sprendžiame tą problemą.

Savininko versle nepriklausomybė yra ypač svarbi

Didelėje įmonėje egzistuoja daug vidinių jėgų: vadovai, akcininkai, finansų funkcija, auditas. Mažesniame savininko valdomame versle sistema paprastesnė. Savininkas dažnai yra pagrindinis strategas, pagrindinis sprendimų priėmėjas ir žmogus, kuris galiausiai nusprendžia, kad darome būtent taip. Tai suteikia milžinišką greitį. Ir kartu sukuria riziką.

Jeigu savininko prielaida klaidinga, organizacijoje nebūtinai atsiras žmogus, kuris ją sustabdys. Darbuotojai gali turėti kitą nuomonę. Tik yra skirtumas tarp „turėti kitą nuomonę" ir „pasakyti savininkui, kad jo mėgstamas projektas yra ekonomiškai abejotinas". Ypač penktadienį prieš atlyginimų pervedimą.

Nepriklausomo nario darbas nėra pritarti. Jo darbas yra padėti priimti geresnį sprendimą. Kartais tai reiškia palaikyti savininko idėją, kartais užduoti dar penkis klausimus, o kartais ramiai pasakyti: „Aš šitų pinigų taip neinvestuočiau." Toks sakinys vertingas ypač prieš investiciją, o ne po jos.

Dėl to geras valdybos narys neturi būti jūsų kopija. Jeigu savininkas yra stiprus pardavėjas ir į valdybą pasikviečia dar tris stiprius pardavėjus, įmonė turės labai kokybišką diskusiją apie pardavimus, o finansų rizika jos metu ramiai sėdės kampe. Svarbiausia ne surinkti kuo daugiau žinomų pavardžių, o suprasti, kokių klausimų šiandien organizacija pati sau neužduoda.

Kada nepriklausomas valdybos narys dar per anksti?

Jeigu įmonėje nėra bazinės valdymo disciplinos, valdyba jos stebuklingai nesukurs. Pavyzdžiui, kai savininkas negali aiškiai pasakyti, kiek įmonė uždirba, kokie šių metų prioritetai, kas atsakingas už pagrindines funkcijas ir kokius sprendimus priima vadovai, o kokius jis pats.

Tokioje stadijoje nepriklausomas narys problemas pastebės. Tik didžiąją posėdžio dalį teks praleisti bandant suprasti, kas apskritai vyksta.

Valdyba nėra pakaitalas valdymo sistemai. Ji yra kitas sluoksnis virš jos. Pirmiausia turi egzistuoti kažkas, ką galima prižiūrėti. Kitaip valdybos posėdis greitai tampa kasmėnesine verslo diagnostika – galbūt naudinga, bet tada ieškote ne valdybos nario, o kitokio išorinio vaidmens įmonės valdyme. Skirtumas tas pats, kurį aprašiau anksčiau, kai reikia spręsti, ar įmonei reikia konsultanto, ar samdomo vadovo: vaidmuo turi atitikti problemos tipą, o ne pareigybės pavadinimą.

Valdyba ypač naudinga, kai savininkas traukiasi iš operacinio darbo

Vienas sudėtingiausių etapų prasideda tada, kai savininkas nusprendžia nebevaldyti visko pats. Atsiranda samdomas vadovas ir naujas klausimas: kiek laisvės jam duoti? Jeigu savininkas kišasi per daug, vadovas negali realiai valdyti. Jeigu visiškai atsitraukia, gali prarasti kontrolę.

Valdyba sukuria sveiką tarpinį sluoksnį. Savininkas nebeturi kasdien prižiūrėti vadovo. Vadovas gauna aiškų mandatą ir aiškią atskaitomybę. Strateginiai sprendimai aptariami struktūruotai, rezultatas vertinamas sutartu ritmu. Valdyba čia padeda atskirti du dalykus: „aš būčiau padaręs kitaip" ir „sprendimas buvo blogas". Tai nėra tas pats.

Praktiškai gera valdyba nėra filosofų klubas. Darbotvarkėje turėtų atsirasti strategijos vykdymas, finansinis rezultatas, pagrindinių KPI dinamika, pinigų srautai, investicijos, didžiausios rizikos ir svarbūs žmonių klausimai. Ir svarbiausia – valdyba ne tik klauso pristatymų, o supranta priežastis. Jeigu pajamos nuo plano atsilieka 15 procentų, atsakymas nėra raudonas skaičius skaidrėje. Reikia suprasti, kodėl, ar tai laikina, kas daroma ir ar dėl to reikia keisti strateginius sprendimus.

Blogai veikianti valdyba turi kelis simptomus: per daug operacinių klausimų, per mažai diskusijos apie ateitį, nėra aiškių sprendimų ir atsakomybių, o savininkas vis tiek viską nusprendžia prieš posėdį. Tokia valdyba imituoja kontrolę. Visi jaučiasi dalyvavę. Verslas jausmų nevertina – jis vertina sprendimų kokybę.

Kaip suprasti, ar jūsų įmonei jau reikia nepriklausomo valdybos nario

Pabandykite atsakyti į kelis klausimus. Ar priimate sprendimus, kurių klaidos kaina jau reikšminga? Ar savininko sprendimus kas nors sistemingai tikrina iš verslo perspektyvos? Ar turite stiprią vadovų komandą, kuriai reikia ne kasdienio vadovavimo, o strateginės priežiūros? Ar įmonė ruošiasi naujam etapui? Ar strateginiai klausimai aptariami tik tada, kai lieka laiko po operacinių? Ar yra žmonių, kurie gali savininkui argumentuotai pasakyti „ne"?

Jeigu į kelis klausimus atsakymas neigiamas, nepriklausomas narys gali turėti prasmę. Jeigu beveik į visus atsakymas „nežinau", pradėčiau nuo verslo valdymo diagnostikos, o ne nuo valdybos formavimo. Jeigu norite tai aptarti savo įmonės kontekste, paprasčiausias kelias – susitarti dėl pokalbio ir peržiūrėti dabartinę situaciją.

Svarbus ne valdybos dydis, o jos funkcija. Kartais vienas nepriklausomas narys ir savininkas, dirbantys reguliariu ritmu su aiškia informacija ir darbotvarke, sukuria daugiau vertės nei formali penkių žmonių struktūra.

Ir dar viena detalė: valdybos vertė dažniausiai pasimato prieš klaidą, ne po jos. Investicija, kurios atsisakyta. Rizika, pastebėta laiku. Vadovas, kurio rolė aiškiau apibrėžta. Strategija, kuri nebuvo keičiama kas tris mėnesius. Tai sunku sudėti į vieną „Excel" eilutę, bet versle vienas nepadarytas blogas sprendimas kartais uždirba daugiau nei dešimt labai aktyvių iniciatyvų.

Dvi praktinės pastabos dėl mano paties darbo. Toje pačioje įmonėje nedirbu ir partneriu, ir valdybos nariu. Valdybos nario civilinė atsakomybė draudžiama; draudimas įforminamas kartu su sutartimi.

Dažniausi klausimai

Nuo kokio įmonės dydžio verta galvoti apie nepriklausomą valdybos narį?

Dydis nėra pagrindinis kriterijus. Svarbiau, ar sprendimų sudėtingumas ir klaidos kaina jau viršija vieno savininko perspektyvą. Praktikoje tai dažnai sutampa su plėtra, didesne investicija ar operacinio valdymo perdavimu samdomam vadovui.

Kuo valdybos narys skiriasi nuo verslo konsultanto?

Konsultantas dažniausiai sprendžia konkrečią, laike apibrėžtą problemą ir dalyvauja įgyvendinime. Valdybos narys dirba priežiūros lygmenyje – vertina kryptį, riziką ir sprendimų kokybę reguliariu ritmu. Tai skirtingi vaidmenys, ir toje pačioje įmonėje jų maišyti nederėtų.

Ką daryti, jeigu įmonėje nėra valdymo apskaitos?

Pradėti ne nuo valdybos, o nuo bazinių dalykų: aiškių rodiklių, atsakomybių ir prioritetų. Valdyba be duomenų posėdžiauja apie nuomones. Pirmiausia turi atsirasti kažkas, ką galima prižiūrėti.

Kiek kainuoja nepriklausomas valdybos narys?

Mano atveju – nuo 15 000 € per metus neto. Palyginimui, verslo diagnostika kainuoja nuo 2 000 € (įvadinė 1 000 € pirmiems 20 klientų), o nuolatinio išorinio partnerio darbas – nuo 1 500 € per mėnesį, minimaliai 12 mėnesių, 8 valandos per mėnesį.

Ar užtenka vieno nepriklausomo nario?

10–50 darbuotojų įmonėje dažnai užtenka. Vienas nepriklausomas narys, dirbantis reguliariu ritmu su aiškia darbotvarke, paprastai duoda daugiau nei formali penkių žmonių struktūra be turinio.

Kaip suprasti, kad valdyba neveikia?

Požymiai gana aiškūs: per daug operacinių klausimų, per mažai diskusijos apie ateitį, nėra užfiksuotų sprendimų ir atsakomybių, o savininkas viską nusprendžia dar prieš posėdį. Tokia valdyba imituoja kontrolę, bet sprendimų kokybės nedidina.

Apie autorių

Justas Razmus – verslo konsultantas ir išorinis partneris 10–50 darbuotojų įmonių savininkams. Keturiolika metų dirbo tarptautinėje statybinių medžiagų gamintojoje: nuo pardavimų direktoriaus Lietuvos rinkai iki operacijų vadovo (COO) Baltijos šalyse – trys rinkos, apie šimtas darbuotojų. Nuo 2002 m. versle, dirbo daugiau nei keturiasdešimtyje įmonių iš vidaus. Bazė Klaipėdoje, dirba visoje Lietuvoje.

to-day.lt · LinkedIn