Ar tikrai teisinga šeimos verslą vertinti taip pat, kaip bet kurį kitą verslą?

Nekalbu apie mokesčių tarifus ar konkrečius valdžios sprendimus. Labiau apie požiūrį.

Šeimos verslai dažnai yra tai, kas kuria šalies identitetą. Tai vietos žmonės, perduodamos vertybės, ilgametės tradicijos ir atsakomybė už savo bendruomenę. Tai verslai, kurie lieka dešimtmečiams, o ne keliems metams.

Todėl man vis dar sunku suprasti, kodėl šeimos verslas dažnai matomas tiesiog kaip dar viena įmonė statistikoje.

Gyvename laikais, kai dauguma procesų yra skaidrūs, mokesčiai mokami tiksliai pagal taisykles, o verslų administracinė našta nuolat didėja. Tačiau kartais atrodo, kad supratimo ir palaikymo mažėja, o ne daugėja.

Galbūt klystu, bet man atrodo, kad šeimos verslai yra viena stipriausių ekonomikos ir visuomenės atramų. Ir kai jiems darosi vis sunkiau, ilgainiui pralaimi ne tik verslininkai. Pralaimi ir pati valstybė.

Ką manote jūs?