5 klaidos skaičiuojant medžiagų kiekius rankiniu būdu

Kiekiai yra sąmatos pamatas. Jei jie neteisingi, net nepriekaištingai parinkti įkainiai duos neteisingą kainą. Ir būtent kiekiuose klaidos pasitaiko dažniau nei kainose, nes juos skaičiuoja žmogus, dažnai skubėdamas ir vėlai vakare.

Penkios klaidos, kurias matau dažniausiai – savo ir kolegų darbuose.

1. Neteisingas brėžinio mastelis

Klasika, kuri kainuoja daugiausiai. Brėžinys atspausdintas „pritaikant puslapiui“, eksportuotas kitu masteliu arba nufotografuotas kampu. Matavimai atrodo tvarkingi, bet visi kiekiai nuosekliai per dideli arba per maži.

Apsauga paprasta: prieš skaičiuojant pasitikrinti vieną žinomą matmenį – durų plotį, ašių žingsnį, patalpos ilgį. Jei jis sutampa, likusiam lapui galima pasitikėti. Jei ne, visi tolesni skaičiavimai neturi prasmės.

2. Plotas be angų ir atvirkščiai

Antra dažna klaida – nesusitarimas su savimi, ar iš sienų ploto atimamos angos. Vienur atimta, kitur ne, o galiausiai niekas nebeprisimena, kaip buvo skaičiuota.

Praktiškas sprendimas: pasirinkti vieną taisyklę visam objektui ir ją užrašyti prie skaičiavimo. Tada rezultatą galima patikrinti net po pusmečio, o ne atkurti iš atminties.

3. Sluoksniai, kurių nesimato plane

Plane matomas plotas, bet ne sluoksniai. Tie patys 120 m² grindų gali reikšti ir betono sluoksnį, ir šiltinimą, ir garso izoliaciją, ir išlyginamąjį sluoksnį, ir dangą. Suskaičiavus tik dangą, iš sąmatos dingsta viskas, kas po ja.

Todėl kiekiai visada skaičiuojami kartu su konstrukcijų aprašymu, o ne tik pagal planą.

4. Vieno tipo elementas skaičiuojamas kaip vienodas

Langai, durys, vamzdynai, izoliacija – tose pačiose grupėse dažnai būna skirtingų dydžių ar diametrų. Suskaičiavus juos kaip vienodus, kiekis lieka teisingas, o kaina – ne.

Ypač aiškiai tai matyti izoliacinėse medžiagose: to paties ilgio kevalas skirtingo diametro vamzdžiui kainuoja skirtingai. Kai visoms pozicijoms priskiriama ta pati kaina, klaida nedidelė vienoje eilutėje, bet kartojasi dešimtyse.

5. Skaičiavimas be atsekamumo

Penkta klaida ne aritmetinė. Kiekis suskaičiuojamas teisingai, bet niekur nelieka, iš kur jis atsirado: kuris brėžinys, kuri zona, kokia formulė. Po mėnesio, kai projektas pasikeičia, tenka skaičiuoti viską iš naujo.

Todėl prie kiekvienos pozicijos pravartu palikti bent trumpą pastabą: lapas, zona, matmenys. Tai užima sekundes, o sutaupo valandas.

Kur klaidos pasislepia ilgiausiai

Ten, kur nesimato: pamatuose, po grindimis, inžineriniuose tinkluose. Šie kiekiai nepasitikrina savaime, nes objekte jų niekas nesuskaičiuoja iš akies. Klaida išryškėja tik tada, kai pritrūksta medžiagos arba kai sąskaita ateina didesnė nei planuota.

Kaip tikrinu savo skaičiavimus

Trimis būdais. Pirma, kontroliniu matmeniu – ar bent vienas žinomas dydis sutampa. Antra, santykiu: ar sienų plotas dera su perimetru ir aukščiu, ar stogo plotas dera su pastato kontūru. Trečia, rodikliu 1 m² – ar bendras rezultatas panašus į kitų panašių objektų.

Šie trys patikrinimai užima kelias minutes ir sugauna didžiąją dalį stambių klaidų.

Kada verta pereiti prie įrankio

Kai objektų daugėja, rankinis skaičiavimas tampa siauriausia vieta. Tam ir kūrėme Dimetris programą: matavimai daromi tiesiai ant PDF brėžinio ar nuotraukos, pakanka nurodyti vieną žinomą matmenį, o rezultatas eksportuojamas į Excel su formulėmis.

Kiek laiko realiai užima skaičiavimas

Vieno buto apdailos kiekiai – kelios valandos. Vienbučio namo pilnas rinkinys su konstrukcijomis ir inžinerija – viena, dvi dienos. Didesniuose objektuose skaičiavimas dažnai trunka ilgiau nei pati sąmata, nes įkainių parinkimas eina greitai, o kiekių tikrinimas – ne.

Būtent todėl, planuojant terminus, verta klausti ne „kada bus sąmata“, o „kada bus suskaičiuoti kiekiai“. Pirmasis etapas lemia antrojo tikslumą.

Ką daryti, kai brėžiniuose trūksta duomenų

Dalis matmenų projektuose tiesiog nenurodoma – tenka juos išvesti iš kitų. Tokiu atveju svarbiausia užrašyti prielaidą: iš ko matmuo gautas ir kokia jo reikšmė priimta.

Prielaida, kuri užrašyta, yra darbo dalis. Prielaida, kuri liko galvoje, vėliau tampa ginču – ypač jei sąmatą tikrina kita pusė.

Įrankis neatstoja supratimo apie konstrukcijas, bet pašalina būtent tas klaidas, kurios atsiranda iš skubėjimo ir perrašinėjimo. Daugiau apie programą – dimetris.lt.

Apie tai, kaip suskaičiuoti kiekiai virsta sąmatos eilutėmis, rašiau šiame tekste, o dažniausias sąmatų spragas surinkau čia.

Įrankiai, kuriais šį darbą galima atlikti greičiau — Programinė įranga statybų verslui→.