
Kodėl senbezdų kartos dalis sako, kad prie ruso gyveno visai liuks, kai skaičiai ir faktai rodo kitaip? Jie juk nepamišo. Dabar apie skaičius, faktus ir ubagyno papročius.
Tik nereikia man banalybių “jie tiesiog ilgisi savo jaunystės”, “jie tada buvo jauni, mylėjo, bučiavo, augino vaikus, šoko, dainavo, džiaugėsi, tai jiems taip ir atrodo”. Visi šie neguidrūs aiškinimai neturi jokios galios mano knygoje. Jei žmogus galvoja, kad jo bybio geras stovėjimas ir moterų dėmesys buvo LTSR komunistų partijos nuopelnas, jis yra neadekvatus ir to nesupranta. Jei suprastų, nebūtų neadekvatus. Jei asmuo galvoja, kad tarybiniai plombyro ledai buvo geriausi pasaulyje, nes jokių kitų nebuvo valgęs, jį reikia gydyti elektrošoku ir haloperidoliu iš geriausios pasaulyje tarybinės medicinos praktikos.
Kai žmonės šiandien svaigsta apie tai, kad esą Tarybų Lietuvoje visko buvo sočiai ir nebrangiai, žmonės gyveno pasiturinčiai, o paskui Landsbergis ir Vagnorius viską sugriovė, išplėšė kolūkius, o vertelgos privatizavo viską, kas juda ir kas nejuda, ir prasidėjo baisus skurdas, mes turime reikalų su psichologiniu fenomenu iš dviejų dėmenų.
Pirmiausia, yra “praeities perpiešimo” efektas. Mūsų atmintis mus saugo, tiksliau, saugo mūsų psichiką nuo traumuojančio praeities spaudimo. Pačios baisiausios patirtys išsitrina visiškai, šiaip nykios - palieka neaiškius kontūrus, ir atmintyje lieka tai, kas džiaugsminga: atostogos prie jūros, šeimos šventės, Kalėdos, dovanos, labiausiai įsirėžę filmai, puotos ir saulėtas laikas pas senelius, slidinėjimas žiemą. Taip daugelis ir prisimena Tarybų Lietuvą: ištisos Dainų šventės, maudynės, sniegas ir mamos gaminti skanėstai.
Antra, iškart po išsilaisvinimo iš Sovietų Sąjungos skurdas buvo baugus ir neįtikėtinai nuožmus. Tada buvę tarybiniai žmonės Lietuvoje pirmąsyk suvokė, kad jie ne šiaip neturtingi, o visiški skurdžiai. Kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba atkūrė nepriklausomybę 1990 metais, parlamentaro mėnesinė alga galėjo nupirkti keturias skardines vokiško alaus ano meto laisvoje rinkoje.
Buvęs premjeras Aleksandras Abišala, buvęs poste 1992 metais, prisimena, kad jo atlyginimas, perskaičiavus į amerikietiškus pinigus, anuomet sudarė 58 dolerius per mėnesį. Visas Lietuvos užsienio valiutos rezervas sudarė apie 50 tūkstančių dolerių: šiandien maždaug tiek kainuoja vidutinio Lietuvos gyventojo įsigytas naujas automobilis, o tada visa valstybė turėjo atsargų kelioms savaitėms arba vos kelioms dienoms.
https://uzkalnis.substack.com/p/kaip-veikia-mitas-apie-pasiturinti
Written by
Follow Andrius to see new posts in your feed, on your phone or by email.
More from
Andrius Užkalnis →Kodėl bailūs ir kvaili žmonės taip mėgsta cituoti autoritetus?
Knygos GYVENIMAS PAVYKO patys pikčiausi momentai yra 42 skyriuje apie bailius, durnius, bobučių mitų skleidėjus ir “britų mokslininkai nustatė”. Tai giliai antitarybinis straipsnis. Portalai tokio nespausdins. O knyga publikuojama ne tik Užkalnio Substack, bet ir Patreone, kur…
Ar anglai yra debilai, ar visgi yra viena paslaptis? Ikėjos baldų surinkimo aplinkybė paaiškina psichologinę anglų savybę Kai gyvenau…
Kodėl kai blogai ir baisu, atsiranda infočigonai, šarlatai, šundaktariai ir būrėjai?
GYVENIMAS PAVYKO (50) Šundaktariai, infočigonai ir kitokie civilizacijos griuvėsiai Kodėl aplink tiek daug informacinio triukšmo ir šarlatanai, infočigonai ir gyvenimo mokytojai lenda iš visų kampų? Kas blogai su civilizacija? Žulikai turi stiprų pagrindą savo veiklai (Šis…