
Dažniausiai ne. 2025–2026 m. duomenimis, vartojimo paskolų palūkanos Lietuvoje siekia apie 8,5 proc. per metus, o ilgalaikė vidutinė diversifikuoto akcijų portfelio grąža istoriškai yra apie 7–7,5 proc. — tai reiškia, kad garantuota paskolos kaina dažnai viršija neapibrėžtą, svyruojančią investicijų grąžą. Skirtingai nei paskolos palūkanos, kurias privalote mokėti kiekvieną mėnesį nepriklausomai nuo rinkos padėties, investicijų grąža nėra garantuota ir gali būti neigiama būtent tais metais, kai jos labiausiai reikia paskolai grąžinti.
2025 m. rudens duomenimis, vartojimo paskolų palūkanų normos Lietuvoje siekė apie 8,53 proc. per metus — vienos didžiausių euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos buvo gerokai mažesnės, apie 3,7–4 proc. Tuo tarpu ilgalaikė, plačiai diversifikuoto pasaulinio akcijų indekso vidutinė metinė grąža istoriškai siekia apie 7–7,5 proc., tačiau su reikšmingais metiniais svyravimais — kai kuriais metais grąža siekia 20-30 proc., kitais — būna neigiama, kartais net -30 ar -40 proc.
Palyginus vartojimo paskolos kainą (8,5 proc.) su vidutine investicijų grąža (7–7,5 proc.), matematinis vidurkis rodo, kad paskolos kaina dažniausiai viršija tikėtiną grąžą — o tai jau savaime yra pakankama priežastis vartojimo paskolos investavimui nesvarstyti.
Paskolos palūkanas privalote mokėti kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, kaip sekasi rinkoms. Investicijų grąža, priešingai, pasiskirsto netolygiai — geri metai kompensuoja blogus tik ilgalaikėje perspektyvoje. Jei paskolą paėmus rinka artimiausius 2–3 metus krenta ar stovi vietoje (kas visiškai normalu ir nutinka reguliariai), turėsite mokėti fiksuotas palūkanas iš kitų pajamų šaltinių, tuo metu kai investicijų vertė gali būti mažesnė nei paskolos suma. Tai vadinama grąžos sekos rizika (angl. sequence of returns risk) — ji ypač pavojinga, kai investuojama skolintais, o ne nuosavais pinigais.
Yra siaurų atvejų, kai skola investavimui matematiškai gali būti pagrįsta:
Labai žema, fiksuota palūkanų norma (pvz., pigus būsto paskolos refinansavimas, o ne vartojimo kreditas), reikšmingai žemesnė už tikėtiną ilgalaikę grąžą.
Ilgas laiko horizontas (15+ metų), leidžiantis atlaikyti kelis rinkos nuosmukius nepatiriant būtinybės parduoti nuostolingai.
Stabilios, nepriklausomos nuo investicijų pajamos, leidžiančios mokėti paskolos įmokas net jei investicijų vertė laikinai sumažėja.
Aiškus, iš anksto apgalvotas planas, kada ir kaip paskola bus grąžinta, neatsižvelgiant į rinkos svyravimus.
Net ir šiais atvejais tai lieka strategija su padidinta rizika, tinkama tik patyrusiems, emociškai stabiliems investuotojams, suprantantiems, kad galimi ir nuostoliai, viršijantys pradinę investiciją (jei skola liks, o investicijos vertė kris žemiau paskolos likučio).
Priverstinis pardavimas nepalankiu metu — jei paskolos davėjas (pvz., maklerio įmonė, suteikusi „margin" paskolą) reikalauja papildomo užstato ar dalinio paskolos grąžinimo rinkai kritus, gali tekti parduoti investicijas būtent tuo metu, kai jos vertė mažiausia.
Psichologinis spaudimas — investuojant skolintais pinigais, natūralius rinkos svyravimus išgyventi emociškai sunkiau, o tai padidina riziką priimti impulsyvius, nuostolingus sprendimus (pvz., parduoti panikos metu).
Dviguba rizika — jei investicijos nepasiseka, prarandate ne tik investuotą sumą, bet ir liekate skolingi paskolos likutį bei palūkanas.
Palūkanų normos rizika, jei paskola su kintama palūkanų norma — įmokos gali išaugti nepriklausomai nuo investicijų rezultatų.
Iš dalies. Būsto paskolos palūkanos (apie 3,7–4 proc.) yra gerokai žemesnės nei vartojimo kredito, todėl matematinis atotrūkis nuo tikėtinos investicijų grąžos yra mažesnis. Tačiau svarbu suprasti: padidinus būsto paskolos sumą investavimo tikslais, padidėja ir bendra šeimos finansinė rizika, susieta su pačiu būstu — nesumokėjus įmokų, rizikuojate ne tik investicijomis, bet ir gyvenamuoju būstu. Dėl to šis kelias tinka tik labai atsargiai, su aiškiu saugumo buferiu (avariniu fondu) ir tik nedidele dalimi bendro turto, o ne kaip pagrindinė investavimo strategija.
Daugumai žmonių geriausia strategija — investuoti tik nuosavas, jau turimas ar reguliariai sutaupomas lėšas, o ne skolintus pinigus. Jei norite pagreitinti investavimą, verta pirmiausia peržiūrėti, ar galima padidinti mėnesinę taupomą sumą (pvz., sumažinant kitas išlaidas), o ne ieškoti paskolos. Prieš svarstant bet kokį svertą, taip pat verta įsitikinti, kad turite pakankamą avarinį fondą (žr. mūsų straipsnį apie avarinio fondo dydį) — jo nebuvimas dažnai ir yra tikroji priežastis, kodėl netikėtoms išlaidoms tenka skolintis brangiai, o ne naudoti sutaupytus pinigus. Svertinis investavimas gali turėti prasmę tik itin siaurame, gerai apgalvotame kontekste — su žema, fiksuota palūkanų norma, ilgu laiko horizontu ir aiškiu supratimu, kad rizika yra dvipusė.
Arnas Kislauskas yra finansų konsultantas, dirbantis su investavimu, gyvybės draudimu (IGD) ir pensijų kaupimu visoje Lietuvoje. Jei norite aptarti savo investavimo strategiją ir įvertinti, ar konkrečioje situacijoje svertinis investavimas būtų pagrįstas, susisiekite konsultacijai svetainėje arnaskislauskas.lt.
Lietuvos bankas — Vartojimo paskolų ir indėlių palūkanų normų palyginimas su euro zona
Lietuvos bankas — Būsto ir vartojimo paskolų palūkanų normų pokyčiai 2026 m.
Get an email when Arnas publishes
Kiek pinigų reikia, kad galėtum gyventi iš pasyvių pajamų Lietuvoje?
Kiek pinigų reikia, kad galėtum gyventi iš pasyvių pajamų Lietuvoje? Pagal plačiai taikomą „4 proc. taisyklę", norint gyventi vien iš investicijų grąžos, reikia sukaupti apie 25 kartus didesnę sumą nei jūsų metinės išlaidos. Pavyzdžiui, jei jums per mėnesį reikia 1 200 EUR…
Kiek kainuoja atidėlioti investavimo pradžią 10 metų?
Kiek kainuoja atidėlioti investavimo pradžią 10 metų? Jei investuojate 200 EUR per mėnesį su vidutine 7,5 proc. metine grąža nuo 30 iki 65 metų, sukaupsite apie 406 000 EUR. Jei tą patį pradedate 10 metų vėliau, nuo 40 iki 65 metų, sukaupsite tik apie 175 000 EUR — nors sumokate…
Kiek kainuoja finansinis neraštingumas vidutiniam lietuviui?
Kiek kainuoja finansinis neraštingumas vidutiniam lietuviui per gyvenimą? Lietuvos banko duomenimis, šalies finansinio raštingumo indeksas siekia tik 56 balus iš 100, o minimalų bazinį lygį pasiekia vos 23 proc. gyventojų — tai reiškia, kad dauguma priima finansinius sprendimus…