
GYVENIMAS PAVYKO (50)
Šundaktariai, infočigonai ir kitokie civilizacijos griuvėsiai
Kodėl aplink tiek daug informacinio triukšmo ir šarlatanai, infočigonai ir gyvenimo mokytojai lenda iš visų kampų? Kas blogai su civilizacija? Žulikai turi stiprų pagrindą savo veiklai
Tolimais mano jaunystės laikais, kai net žodžio “infočigonai” niekas nežinojo (ir dabar daug kas nežino) viskas buvo labai panašiai, kaip dabar, su keliais skirtumais. Pirmiausia, tada buvo absoliuti laisvė, skirtingai nuo dabar, kai Lietuva greit bus užreguliuota kiečiau negu Skandinavija ir per kraštus ir per visas angas lipa, kaip kylanti mielinė tešla, visokių nevyriausybinių organizacijų, kontrolierių, ombudsmenų, etikos komisarų, lygių teisių, vienodų minčių, teisingo mąstymo ir kitokios reguliuojančios ir gerai apmokamos bybienės primėtyta daugiau, negu prezervatyvų po studentų bendrabučio langais.
Kai Lietuva tapo nepriklausoma 1990 metais - o ir anksčiau, kai Michailo Gorbačiovo Tarybų Sąjungoje galima buvo užsiimti individualia veikla ir faktiškai niekas nieko nereguliavo, buvo panašus visuomenės sąmonės lūžio, pasimetimo ir chaoso laikotarpis, ir ramybės buvo tiek pat, kiek įmetus pora petardų į vištidę.
Tokiais laikais į paviršių išsiplauna visas sbrodas, padugnės, jobnuti sociopatai ir atmosfera tvyro tokia, lyg šalyje atidarytų visus kalėjimus, paleido visus ir su visais ginklais, samogono aparatais ir dar kai kas turi kulkosvaidžius, garsiai groja rusiška muzika iš trijų akordų, per TV rodo game shows, kur ubagai pasipuošę telikui turkiškais megztiniais Team Boys gali išlošti audiokasetę ar šampūno buteliuką ir Palangoje rytais nuo Basanavičiaus gatvės grindinio plauna kraują, šlapimą ir išvemtų beliašų liekanas, kurių gruzdintuvėse aliejaus nekeitė nuo 1980 metų Maskvos olimpiados laikų.
Tokio atmosferoje laimi ne muzikos mokytojos ir ne muziejininkai.
Prisimenate, kaip prieš keturiasdešimt metų nepilnametes verbuodavo į fotomodelių atrankas ir paskui veždavo į viešnamius Vokietijoje (“darbas bare Hamburge, kalbos mokėti nebūtina”), bažnyčia ir sporto federacijos legaliai prekiavo alkoholiu, tabaku, ginklais ir psichotropinėmis medžiagomis, žmonės surištus vežiodavo pas notarus, kad perrašytų savo butus ne savo valia, bomžus nuprausdavo, sušukuodavo, gražiai aprengdavo ir jiems banke išduodavo dideles paskolas, bomžas gaudavo honorarą, bankas gaudavo atkatą, o rebiatos įsisavindavo pinigus.
Policiją galima buvo samdyti kaip eskortą su mygalkėm į banditų jubiliejus. Leningrade (Sankt Peterburge) galima buvo kreiserį “Aurora”, 1917 metų bolševikų perversmo simbolį, užsisakyti baliams su kurvomis ir fejerverkais. Vilniaus santuokų rūmuose filmavo pornofilmus, kur aktores rūrino tiesiog ant ceremoninio stalo po krištolo sietynu. Nebuvo jokių ribų niekam.
Per valstybinę sovietų televiziją rodė hipnotizuotoją ir psichoterapeutą Anatolijų Kašpirovskį su kolektyvinėmis gydymo sesijomis, o kitas mulkintojas, Alanas Čiumakas, įkrovinėdavo gydymo energija per televizorių ekranus gyventojų sustatytą vandenį ir kremus. Ir ant kiekvieno stulpo buvo skelbimai apie bioenergetikus, ekstrasensus iš Ukrainos, šamanus iš Uralo ir Altajaus kalnų (jie rengdavo kolektyvinius gydymo seansus didelių gamyklų aktų salėse ir kultūrnamiuose), buvo būrėjai iš Gruzijos, kosminės energijos transliuotojai ir kvantinių (mokslinių, suprask) horoskopų sudarytojai, užkalbėtojos nuo impotencijos ir nevaisingumo, o prezidentą Rolandą Paksą jo gruzinė būrėja Lena Lolišvili vyniojo gydomuoju tualetiniu popieriumi ir dalyvavo per inauguraciją.
Šarlatanų metas ateina tada, kai didžioji visuomenės dalis yra praradusi gaires ir aiškumą, ir patys iš savęs nebesupranta, kas gerai ir kas blogai. Jie neturi aiškaus nuosavo stuburo ir įdiegtų vertybių (tokios išauginamos tik teigiamu pavyzdžiu vaikystėje), yra pratę visada ko nors klausyti ir paklusti, nes juos išmokė, kad vertybės skiepijamos per bausmės ir neigiamų pasekmių baimę vaikystėje. Klausydavo tėvų, mokytojų, valdžios, nes šie tipo žino geriau, kol nepasirodė, kad geriau tikrai nežino, maža to, meluoja ir manipuliuoja.
Kol sistema girgždėdama ir pamažu veikė, žmonės be ambicijų ir siekių pamažu aptingo, apsnūdo ir laimingi sau gyveno socializme. Kovoti už būvį nereikėjo.
Kovoti galima buvo tik už smarkiai geresnį gyvenimą plonyčiame (penkių-dešimties procentų nuo visos populiacijos) žmonių sluoksnelyje, kur kova atveda į labai gerai matomus rezultatus - pinigus, nepalyginti geresnį gyvenamąjį plotą, automobilius, keliones į užsienį ir visiškai kitokį vartojimo prekių pasirinkimą. Tai buvo galima daryti renkantis sportą, mediciną, tiksliuosius mokslus, aukštąją inžineriją, profesionaliąją muziką, dailę, žurnalistiką, vaidybą, kinematografą, kur visada yra poreikis išsišokėliams, besaikiams, nekukliems, agresyviems, natūraliai lyderiaujantiems ir alkūnėmis besiiriantiems žmonėms. Ten jau niekas už ausų netempia, atvirkščiai, porūšio viduje yra žiauri konkurencija. Bet tai tik mažuma. Dauguma sėkmingai snaudė ir bezdėjo taip saldžiai, kad jie patys arba jų palikuonys prisimena, koks kaifas buvo gyventi šiltoje balutėje ir apie nieką nesukti galvos.
https://uzkalnis.substack.com/p/gyvenimas-pavyko-50-sundaktariai
Written by
Follow Andrius to see new posts in your feed, on your phone or by email.
More from
Andrius Užkalnis →Kaip lietuviškas vaikų smegenis sovietmečiu skalbė rusiška animacija?
KAIP MES TADA GYVENOME (16) Televizija vaikučiams: sava ir rusiška Tauta, dabar isterikuojanti nuo Hitlerio knygos išleidimo (kai problema yra ne diktatorių skaitymas, o nežinojimas apie juos), užaugo nuo vystyklų tarybiniame ideologiniame šūde. Smirdžiausias jų buvo rusiška…
Kodėl “ką galvoji?” yra destruktyvus klausimas ir kokiais dar klausimais moterys daveda vyrus?
GYVENIMAS PAVYKO (49) “Ką galvoji?” ir kiti dalykai, kuriais kvailos moterys daveda vyrus, ir “paaiškinkit, kas pas vyrą galvoje” Du dalykai, dvi kategorijos, kurios yra durnumo Olimpe: moterų klausimai, į kuriuos jos nenori išgirsti atsakymo, ir naudoja, kaip emocinius bezdalus…
Ar žinote, kodėl visi infočigonai taip retai rodo reels savo auditoriją? Sėkmės koučai, milijonų užkalbėtojai, biznis nuo nulio, pikapo…