
Verslo pradžioje gaisrai atrodo normaliai. Klientas paskambino paskutinę minutę. Tiekėjas vėluoja. Darbuotojas susirgo. Kažkas kažko nesuprato, todėl vadovas įsitraukė ir išsprendė.
Tokiu etapu greitis dažnai svarbesnis už tvarką. Įmonė dar maža, žmonių nedaug, o dauguma klausimų telpa savininko galvoje. Problema prasideda tada, kai verslas paauga, o valdymo būdas lieka toks pats. Užsakymų daugiau, darbuotojų daugiau, klientų lūkesčiai aukštesni — bet sprendimai vis dar priimami paskutinę minutę, o svarbiausi darbai juda tik tada, kai vadovas juos pajudina.
Ryte vadovas ateina su planu, ką šiandien padarys. Po valandos jo planas jau nebesvarbus, nes reikia spręsti skubų kliento klausimą. Po pietų sustoja kitas procesas. Vakare vadovas dar kartą peržiūri, kas liko nepadaryta, ir dalį darbų pasiima sau.
Diena buvo pilna veiklos. Tik verslas į priekį beveik nepajudėjo. Gaisrai nėra darbo tempas — jie yra signalas, kad įmonė nebesugeba stabiliai valdyti savo kasdienės veiklos. O kuo ilgiau tokia situacija tęsiasi, tuo daugiau ji kainuoja: pirmiausia prarandamas vadovo laikas, tada pradeda kentėti komanda, po kurio laiko — ir klientas. Vieną kartą paslauga suteikiama puikiai, kitą kartą vėluojama, ir klientui pradeda atrodyti, kad kokybė priklauso nuo to, kas tą dieną dirba.
Šitoje vietoje dažnai girdžiu, kad problema yra darbuotojų atsakomybė — žmonės nesusitvarko, neprisiima iniciatyvos, nemato bendro vaizdo. Kartais taip ir yra. Tačiau labai dažnai darbuotojai veikia tiksliai taip, kaip leidžia pati sistema.
Jeigu atsakomybės neaiškios, žmonės laukia vadovo sprendimo. Jeigu prioritetai keičiasi kelis kartus per dieną, komanda išmoksta neskubėti, nes rytoj viskas gali būti kitaip. Jeigu už klaidą gaunama kritika, o už savarankišką sprendimą — papildoma rizika, žmonės pradeda klausti leidimo dėl kiekvienos smulkmenos. Jeigu svarbiausia informacija laikoma vadovo galvoje, komanda visada nuo jo priklausys.
Kai verslo savininkas sako, kad nori susitvarkyti operacijas, svarbu nepradėti nuo gražių procesų schemų — schema pati savaime nieko nepakeičia. Pirmiausia reikia pamatyti, kur realiai pradingsta laikas, informacija ir atsakomybė. Kurie klausimai nuolat grįžta pas vadovą? Kur darbuotojai dažniausiai sustoja? Kur klientui tenka laukti? Kur darbai atliekami skirtingai, priklausomai nuo žmogaus? Kur klaida pastebima tik tada, kai jau per vėlu?
Tai nėra vien nuojauta apie prarastą laiką. IDC tyrimas rodo, kad darbuotojai apie 30 proc. darbo dienos praleidžia ieškodami informacijos arba žmogaus, kuris galėtų padėti — tai maždaug 2,5 valandos kasdien, kurios nekuria jokios vertės klientui. Nenuspėjamumas labai greitai suvalgo ir pelningumą: klaidos taisomos papildomomis valandomis, skubūs užsakymai brangina darbą, o dalis darbo atliekama kelis kartus, nes pirmą kartą nebuvo aišku, ko tiksliai reikia.
Verslo operacijų tvarkymas turi prasidėti nuo tų vietų, kurios šiandien sukuria daugiausia trinties — ne nuo bandymo iš karto aprašyti visą įmonę. Procesas neturi būti tobulas. Jis turi būti toks paprastas, kad komanda galėtų juo naudotis kasdien: žmogus turi žinoti, nuo ko prasideda darbas, kas atsakingas už kitą žingsnį ir kaip atrodo geras rezultatas.
Tai ta pati logika, apie kurią rašiau anksčiau — kai viskas laikosi ant savininko: kol svarbiausi sprendimai ir informacija telpa tik vieno žmogaus galvoje, verslas negali augti stabiliai, nesvarbu, ar kalbame apie pardavimus, ar apie operacijas.
Tarpiniai ženklai, ar įmonė iš tikrųjų keičiasi, yra paprasti: ar sutrumpėjo užsakymo įvykdymo laikas, ar sumažėjo klaidų, ar klientas greičiau gauna atsakymą, ar darbuotojai rečiau kreipiasi į vadovą dėl smulkmenų.
Mano akimis, gerai valdomos verslo operacijos nereiškia, kad įmonėje niekada nebūna netikėtų situacijų — jų bus visada. Skirtumas tas, kad stiprioje sistemoje viena problema nesustabdo visos organizacijos. Žmonės žino, kaip reaguoti. Informacija yra prieinama. Atsakomybė aiški. Vadovas įsitraukia ten, kur jo sprendimas tikrai reikalingas. Pasikartojanti problema jau nėra netikėtumas — tai procesas, kurio dar nesutvarkei.
Jei matai, kad didelė tavo dienos dalis vis dar skirta verslui gelbėti, parašyk. Padėsiu aiškiai pamatyti, kur operacijos stringa ir ką reikia sutvarkyti pirmiausia.
Get an email when Justas publishes
More from
Justas Razmus →Nuo vieno kliento iki 13 rinkų per 10 mėnesių
Gamybos įmonė su 15 darbuotojų per 10 mėnesių perėjo nuo priklausomybės vienam klientui prie darbo 13 rinkų, o apyvarta per tą laiką išaugo 50 %. Pokytis įvyko ne pardavimuose, o įmonės logikoje: atsirado pasiūlymas, rinkų prioritetai, pardavimo sistema ir gamyba, pasiruošusi…
Kaip paslaugų įmonė 20 kartų padidino kliento krepšelį?
Vidutinis kliento krepšelis paslaugų įmonėje užauga ne tada, kai pardavėjai ima aktyviau siūlyti papildomas paslaugas. Jis užauga tada, kai keičiasi pasiūlymo struktūra: įmonė nustoja pardavinėti atskirus savo veiksmus ir pradeda parduoti visą kliento problemos sprendimą. Vienoje…
Verslo konsultacijos – kiek kainuoja ir ar atsiperka?
Atsakymas priklauso nuo to, ką perkate: vienkartinę verslo diagnostiką, atskirą projektą ar nuolatinį darbą su savininku. Mano kainoraštyje diagnostika kainuoja nuo 1 000 €, nuolatinis išorinio partnerio darbas – nuo 1 500 € per mėnesį. Ar tai atsipirks, matysite tik tuo atveju…