
Daugiau dirbti nereiškia daugiau pagaminti, nes našumą riboja ne valandų skaičius, o procesas: laukimas, perdavimai, per didelis WIP, klaidos ir lėti sprendimai. Papildoma pamaina ar viršvalandžiai padeda tik tada, kai trūksta būtent valandų. Jei butelio kakliukas yra procese, daugiau žmonių tik pabrangina eilę prie jo.
Kai trūksta rezultato, pirmas instinktas dažnai labai žmogiškas. Reikia daugiau dirbti. Viršvalandžiai. Šeštadienis. Papildoma pamaina. Daugiau žmonių.
Kartais tai tikrai padeda. Jeigu problema yra darbo valandų trūkumas. Bet jeigu problema procese, papildomas darbas gali tik padidinti chaosą. Daugiau žmonių stovės eilėje prie to paties butelio kakliuko. Tik dabar eilė bus brangesnė.
Darbuotojas gali būti užsiėmęs 100 procentų laiko. Ir sistema vis tiek gali būti neproduktyvi. Jis gali laukti informacijos, ieškoti medžiagų, perdaryti klaidą, perjunginėti užduotis, vežti dokumentus, pildyti dvigubą ataskaitą arba spręsti problemą, kurios neturėjo atsirasti. Veiklos daug. Vertės mažai.
Todėl valandos nėra geras produktyvumo matas. Svarbu rezultatas per valandą. Ir dar svarbiau – geras rezultatas, be broko ir be perdarymo.
Tai matosi ir statistikoje. Eurostat duomenimis, 2025 m. Lietuva buvo tarp trijų ES šalių, kuriose vienam dirbančiajam tenkančių darbo valandų skaičius augo sparčiausiai (+0,8 %), kai ES vidurkis mažėjo (−0,3 %). Tuo pat metu ES darbo našumas per valandą augo 1,4 %. Valandų daugėja. Klausimas, kas per jas pagaminama.
10–50 darbuotojų įmonėje savininkas šitą skirtumą dažnai pajunta anksčiau, nei pamato skaičiuose. Visi dirba. Visi pavargę. O užsakymai vis tiek vėluoja.
Prieš pridedant pamainą verta pažiūrėti, kur nueina esamos. Penkios vietos, kurias įmonėse matau dažniausiai.
Lokalinis efektyvumas, kuris gadina visą sistemą. Viena gamybos operacija dirba greitai. Vadovas nori, kad ji būtų užimta 100 procentų, todėl gamina kuo daugiau. Kita operacija nespėja. Tarp jų kaupiasi nebaigta gamyba – WIP. Vienoje vietoje prastovos, kitoje kalnas pusgaminių. Pirmas skyrius atrodo labai efektyvus, o ciklo laikas visoje įmonėje ilgėja. Optimizuojame žmones ir įrengimus, ne srautą. Tai viena dažniausių procesų valdymo klaidų.
Persijungimas tarp užduočių. Biure tai ypač nematoma. El. paštas. Skambutis. Teams žinutė. Dokumentas. Susitikimas. Dar viena žinutė. Atgal prie dokumento. Žmogus visą dieną užsiėmęs, o vakare klausia savęs, ką užbaigė. Tas pats vyksta ceche ir projektuose: per daug darbų vienu metu ilgina ciklą. Todėl našumą kartais galima padidinti ne pridedant darbo, o ribojant, kiek dalykų pradedame vienu metu.
Brokas ir perdarymai. Jeigu 10 procentų darbo reikia perdaryti, aštuonių valandų pamainoje tai 48 minutės kiekvienam žmogui. Dvidešimties žmonių ceche – 16 valandų per dieną. Du etatai, kurie visą dieną daro tai, kas jau buvo padaryta. Papildomos valandos šitą paslepia, bet neišsprendžia. Biure tas pats: neteisinga sąskaita, blogai suvestas užsakymas, trūkstama informacija, neteisingas pasiūlymas. Tada įmonė visiškai nuoširdžiai jaučia, kad trūksta žmonių. Kartais trūksta ne žmonių. Trūksta darbo, kurio nereikėtų daryti antrą kartą.
Valdymo trintis. Keičiami prioritetai. Neaiškios užduotys. Dviguba kontrolė. Lėti patvirtinimai. Vadovo sprendimo laukimas. Per daug susitikimų. Nerealūs planai. Visa tai yra našumo problema, ne darbuotojų charakterio. Prieš sakant komandai „reikia pasitempti“, verta pažiūrėti, kiek jų laiko suvalgo pati organizacija. Kartais darbuotojas nėra lėtas. Tiesiog sprendimo kelias yra ilgas. Kaip atrodo įmonė, kurioje visi laukia savininko, aprašiau atskirai: kodėl darbuotojai laukia savininko sprendimo.
Automatizuotas blogas procesas. Blogą procesą automatizuoti galima. Tada jis blogai veiks greičiau. Jeigu procese yra nereikalingų žingsnių, pirmiausia juos reikia pašalinti. Tik tada automatizuoti. Kitaip gauni labai modernų būdą daryti tai, ko galbūt išvis nereikėjo daryti.
Nė vienoje iš šių penkių vietų neužtenka pasakyti „dirbkite daugiau“. Reikia pamatyti procesą. Tam ir skirta verslo diagnostika – ne tam, kad atsirastų ataskaita, o tam, kad būtų aišku, kur konkrečiai dingsta valandos ir kiek jos kainuoja.
Reikia pasirinkti vienetą, kuris klientui arba verslui turi vertę. Ne valandas.
Pagamintas geras vienetas per darbo valandą. Ne pagamintas, o geras – be broko.
Užbaigtas projektas per savaitę. Ne pradėtas.
Aptarnautas klientas, suvestas užsakymas, išrašyta sąskaita.
Pervežtas krovinys ir jo reiso pelningumas.
Tada matuoji rezultatą prieš panaudotą resursą. Ir stebi kartu su kokybe, nes produktyvumas be kokybės yra labai trumpalaikis pasiekimas. Gamyboje prie šito prisideda ciklo laikas, OEE ir savikaina vienetui. Ką konkrečiai išmatuoti prieš pradedant bet kokį efektyvumo projektą, surašiau straipsnyje Gamybos efektyvumas – ką išmatuoti prieš pradedant LEAN.
Matavimo ritmas svarbus ne mažiau nei pats matas. Metinė ataskaita parodo, kas jau nutiko. Našumui reikia savaitinio ritmo: kurie užsakymai šią savaitę užtruko ilgiausiai, kur laukėme, kiek perdarėme ir ką keisime kitą savaitę. Toks susitikimas neturi trukti dvi valandas. Svarbu, kad po jo būtų priimti du ar trys konkretūs sprendimai, o kitą savaitę patikrinta, ar jie suveikė.
Vienas pavyzdys iš praktikos. Septynių darbuotojų ekspedijavimo įmonėje pelnas per 12 mėnesių padidėjo 30 procentų. Tie 30 procentų susidėjo ne iš papildomų valandų, o iš kelių nuobodžių valdymo sprendimų: atsirado reiso ekonomika – kiek uždirba konkretus reisas, kiek kainuoja tušti kilometrai, kurie užsakymai nepadengia realaus darbo. Dalį užsakymų perkainojo, dalies atsisakė, savininkas nustojo būti centriniu dispečeriu. Pasikeitė ne darbo kiekis, o tai, už kokį darbą mokama. Visą atvejį aprašiau atskirai: kaip 7 žmonių logistikos įmonė padidino pelną 30 %. Daugiau tokių atvejų iš 10–50 darbuotojų įmonių – to-day.lt.
Jis yra sistemoje. Laukime. Perdavimuose. Per dideliame WIP. Klaidose. Blogame planavime. Neaiškioje atsakomybėje. Vadovo sprendimo laukime.
Todėl daugiau dirbti ne visada reiškia daugiau pagaminti. Kartais tai reiškia tiesiog daugiau valandų praleisti blogai sukonstruotame procese.
O blogas procesas labai mėgsta darbščius žmones. Jie ilgai kompensuoja jo trūkumus. Todėl savininkui atrodo, kad viskas dar veikia. Iki tos dienos, kai geriausi žmonės pavargsta. Tada procesas pagaliau parodo savo tikrąjį veidą.
Pamatyti sistemą, o ne tik žmones, savininkui vienam sunku, nes jis pats yra tos sistemos dalis. Tam ir reikalingas išorinis partneris, kuris žiūri į srautą iš šono ir kas mėnesį užduoda tuos pačius nepatogius klausimus: kur laukiama, kas perdaroma, kiek darbų pradėta vienu metu.
Trumpam – taip, jei trūksta būtent valandų. Jei butelio kakliukas yra procese, viršvalandžiai tik padidina WIP ir klaidų skaičių, o savikaina vienetui auga. Pirmiausia išmatuok, kur laukiama, ir tik tada spręsk dėl pamainos.
Pasirink vienetą, už kurį moka klientas: geras gaminys, pervežtas krovinys, užbaigtas projektas. Padalink iš dirbtų valandų. Stebėk kartu su kokybe ir tikrink kas savaitę, ne kartą per metus.
Nes užimtumas nėra našumas. Laukimas, ieškojimas, perdarymai ir persijungimai užima laiką, bet nekuria vertės. Tai proceso problema, ne žmonių, ir ją reikia spręsti procese.
Prieš samdant patikrink tris dalykus: kiek darbo perdaroma, kiek laukiama sprendimų ir kiek darbų vyksta vienu metu. Dažnai užtenka pašalinti perdarymus. Nauji žmonės blogame procese tik pabrangina eilę prie to paties kakliuko.
Ne, jei procesas turi nereikalingų žingsnių. Pirma pašalink žingsnius, tada automatizuok tai, kas liko. Kitaip blogas procesas veiks blogai, tik greičiau.
Nuo vienos savaitės stebėjimo: kur žmonės laukia, ko ieško, ką perdaro. Užtenka popieriaus lapo ir sąžiningo klausimo. Tada pasirink vieną matą ir tikrink jį kiekvieną savaitę tuo pačiu būdu.
Apie autorių
Justas Razmus – verslo konsultantas ir išorinis partneris 10–50 darbuotojų įmonių savininkams. Keturiolika metų dirbo tarptautinėje statybinių medžiagų gamintojoje: nuo pardavimų direktoriaus Lietuvos rinkai iki operacijų vadovo (COO) Baltijos šalyse – trys rinkos, apie šimtas darbuotojų. Nuo 2002 m. versle, dirbo daugiau nei keturiasdešimtyje įmonių iš vidaus. Bazė Klaipėdoje, dirba visoje Lietuvoje.
Get an email when Justas publishes
More from
Justas Razmus →Nuo vieno kliento iki 13 rinkų per 10 mėnesių
Gamybos įmonė su 15 darbuotojų per 10 mėnesių perėjo nuo priklausomybės vienam klientui prie darbo 13 rinkų, o apyvarta per tą laiką išaugo 50 %. Pokytis įvyko ne pardavimuose, o įmonės logikoje: atsirado pasiūlymas, rinkų prioritetai, pardavimo sistema ir gamyba, pasiruošusi…
Kaip paslaugų įmonė 20 kartų padidino kliento krepšelį?
Vidutinis kliento krepšelis paslaugų įmonėje užauga ne tada, kai pardavėjai ima aktyviau siūlyti papildomas paslaugas. Jis užauga tada, kai keičiasi pasiūlymo struktūra: įmonė nustoja pardavinėti atskirus savo veiksmus ir pradeda parduoti visą kliento problemos sprendimą. Vienoje…
Verslo konsultacijos – kiek kainuoja ir ar atsiperka?
Atsakymas priklauso nuo to, ką perkate: vienkartinę verslo diagnostiką, atskirą projektą ar nuolatinį darbą su savininku. Mano kainoraštyje diagnostika kainuoja nuo 1 000 €, nuolatinis išorinio partnerio darbas – nuo 1 500 € per mėnesį. Ar tai atsipirks, matysite tik tuo atveju…