Toliau publikuoju naują psicho-auto-biografinę knugą GYVENIMAS PAVYKO…

Toliau publikuoju naują psicho-auto-biografinę knugą GYVENIMAS PAVYKO

41. Jūs esate suma tų žmonių, kurie yra aplink jus.

Nebūna gerų žmonių, kurie trinsis su padugnėm. Nebūna padorių moterų, kurių visos draugelkos kurvos. Protingi nesitūsina su durniais. Tai viena griežčiausių ir liūdniausių taisyklių, ir išimčių ten nėra

Turiu bičiulių, kurie akademinės analizės ir tyrimo tikslais daug laiko praleidžia su įvairiais frykais, ekscentrikais ir grynais atsilupėliais, ir aš jų dėl to nesmerkiu.

Aš pats esu labai nemažai (neleistingai daug, sakyčiau) laiko paskyręs įvairių puspročių ir net psichopatų tekstams, ir netgi ginčams su jais Feisbuke, ir tai nebuvo labai gera mintis. Aš laiku nustojau, tik tiek galiu pasakyti.

Psichiatrai ir psichoterapeutai žino: jiems patiems po darbo su klientais ir pacientais reikia terapijos, ir ne tik reikia, bet ji yra privaloma. Psichoterapeutas turi reguliariai lankytis ir tikrintis pas kitą specialistą, idant neapliptų kenčiančiųjų emocijomis ir istorijomis ir kad jiems po oda neprisigertų to brudo, kurį jie girdi.

Centrinėje Žvalgybos Agentūroje JAV man teko bendrauti su specialistais, kuriems teko baisūs darbai: žiūrėti ir analizuoti islamiškųjų ekstremistų vaizdo įrašus, kur stambiu planu rodomi įkaitų galvų kapojimai ir kitokie siaubai.

Anksčiau tie žmonės galėjo mėnesių mėnesiais dirbti tą darbą, augindami profesines žinias ir paskui neišvengiamai turėdavo tokias pasekmes, kad juos turėdavo išleisti į ankstyvą pensiją, diagnozavę neįgalumą: psichika sutrikdavo negrįžtamai.

Dabar trukmė yra baigtinė: po kelių savaičių ar poros mėnesių eini į kitas pareigas, kol galvos neperpiso.